Agnė NAUMAVIČIŪTĖBalandį, kai vyko paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, buvo sulaukta 1 345 paraiškų. Paramą gaus 345 asmenys, kurie yra surinkę daugiau nei 85 atrankos balus. Deja, tarp jų nėra nei vieno Šakių rajono jaunojo ūkininko.
Paramos negavo
Trečiadienį Griškabūdžio Dienos centre susitiko Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Šakių rajono jaunieji ūkininkai. Esminis klausimas, dėl kurio buvo surengtas šis susitikimas – nei vienas jaunasis rajono ūkininkas negavo paramos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Susitikime dalyvavęs rajono meras Juozas Bertašius mano, kad visų rajonų jaunieji ūkininkai turėtų gauti kažkiek paramos.
„Visi šaukiame, kad jauni žmonės nepaliktų Lietuvos, kad kurtųsi čia. Deja, nei vienas Šakių krašto jaunasis ūkininkas europinės paramos negavo“, – kalbėjo meras.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius teigė, kad šio susitikimo metu jaunieji ūkininkai privalo pateikti savo pasiūlymus, nusiskundimus, kad juos būtų galima apsvarstyti.
„Atvykome, nes norime išgirsti jaunųjų ūkininkų problemas. Kaimo reikalų komitetas ir Seimo nariai lyg ir turi viršenybę virš ministerijos, bet jų sprendimų kvestionuoti negalime. Mes darysime viską, kad mus išgirstų. Politikai yra nubrėžę liniją, kuria turi judėti ministerija, o ministerija turi įgyvendinti tuos instrumentus. Rašykite bendrą laišką komitetui ir Žemės ūkio ministerijai, kad žinotume, į ką turime atsižvelgti. Jaunieji ūkininkai, lenkiu prieš jus galvą ir atsiprašau už ministerijos priimtus sprendimus“, – pabrėžė S. Bucevičius.
J. Bertašius išsakydamas savo nuomonę teigė, kad privalu padaryti du dalykus, kurie nors kiek palengvintų jaunųjų ūkininkų naštą.
„Pirmiausiai, neturi nueiti veltui didžiulis įdėtas darbas, projektų paruošimas ir t. t. Nelabai daug ką ir reikėtų keisti – turi būti antras šaukimas ir išbraukta nuostata, kad jaunasis ūkininkas, kuris buvo deklaravęs pasėlius, negali gauti paramos. Šiandien nebūtume taip nusivylę, jei nors pusė mūsų jaunųjų ūkininkų būtų gavę paramą“, – sakė meras.
Susitikime dalyvavęs Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius sakė, kad komitetas nesitikėjo, jog viskas bus taip.
„Mano manymu, kol buvo jaunojo ūkininko programos, nebuvo problemų. Nežinau, kaip problemą spręstų dabartinė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, bet aš, būdamas ministru, surasčiau lėšų ir pratęsčiau šaukimus“, – sakė komiteto narys.
Parama – sraigių augintojams
Panašu, kad daug europinių lėšų gaus tie jaunieji ūkininkai, kurie nusprendė auginti sraiges. Iš 345 paramos gavėjų daugiau nei 200 – sraigių augintojai.
„Paanalizavome, kas gavo lėšų. Pavyzdžiui, sraigių augintojai, bet ne ūkininkai, kurie ruošiasi auginti gyvulius. Dar galiu parodyti, kur pinigai „mėtosi“, ir dėl ko komitetas šokiruotas. Pavyzdžiui, 200 tūkst. Eur skirta kartodromo trasai prie Elektrėnų statyti. Tai pinigai, kuriuos galima perskirstyti. Ir dar galėčiau „bajorkiemių“ pristatytų rasti. Tam turėtų būti užkirstas kelias, šie pinigai turi atitekti tiems, kurie ruošiasi ūkininkauti ir kurti bendrą produktą. Tai Kaimo komiteto vieninga“, – atvirai kalbėjo Seimo narys K. Starkevičius.
Pirmenybė – nenašių žemių savininkams
Šiuo metu siekiama skatinti ūkininkaujančius nenašiose žemėse, tinkamose gyvulininkystei, kuri yra prioritetinė ūkio šaka. Kaip buvo minėta, Iš 345 atrinktų paraiškų daugiau nei 200 yra jaunųjų ūkininkų, ketinančių plėtoti gyvulininkystę nenašiose žemėse. Tačiau Seimo narys Mindaugas Bastys mano, kad tai našių žemių savininkų diskriminacija.
„Kuo skiriasi našias žemes turintis ūkininkas? Negali būti jokių skirtumų. Juo labiau, kad našesnės žemės įsigyti brangiau. Jaunajam ūkininkui įsitvirtinti našiose žemėse sudėtingiau, reikia daugiau investicijų. Iš dalies pritariu K. Starkevičiui, kad dabar reikėtų žiūrėti į naująjį finansinį laikotarpį, kiek lėšų būtų galima pergrupuoti. Tai įmanoma padaryti“, – sakė Seimo narys M. Bastys.
Deklaruoti ar nedeklaruoti?
Susitikime jaunieji ūkininkai taip pat klausė dėl pasėlių deklaravimo. Jeigu bus antras kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti, jie, pagal paramos įgyvendinimo taisykles, deklaravę pasėlius nebegali pretenduoti į paramą, tačiau, pavyzdžiui, tie, kurie nori siekti Ūkio modernizavimo, tai padaryti privalėjo. Kaimo reikalų komiteto narys Edmundas Jonyla teigė, kad per Vyriausybės valandą žemės ūkio ministrės teiravosi apie antrąjį šaukimą.
„Vienas kelias – galit deklaruoti, juo labiau, kad tas šaukimas iki Naujųjų metų neigiamos įtakos neturės. Bet ar praeisit, ar ne – tai jūsų rizika. Suprantama, problema – pasirinktas žemas pradinis balas. Kai klausėme, kodėl, gavome atsakymą, kad Žemės ūkio rūmai reikalavo tokio pradinio balo – 35, o galutiniam rezultate gavosi „pišas“. Jeigu antrame šaukime balas liks panašus, 2–3 balų skirtumu, vėl grįšime į ta pačią vietą“, – sakė J. Jonyla.
Tikėjosi paramos
Paraišką dėl paramos teikusi jaunoji ūkininkė Vilma Greičienė pasakojo, kad, 10 metų pragyvenusi mieste, su vyru bei vaikais nusprendė grįžti į Giedručių kaimą.
„Didėjant tėvų ūkiui ir reikalų daugiau atsirado, todėl ėmiausi tvarkyti ūkio dokumentaciją. Vėliau nusprendžiau kreiptis dėl paramos. Rinkom rinkom balus, atrodė, viskas bus gerai, nes surinkau nemažai balų – 55, bet išėjo kitaip. Vis dėlto tai, kad iš 345 patenkintų paraiškų daugiau nei 200 sraigių augintojai, nustebino, bet tai laikoma gyvulininkyste“ – teigė V. Gričienė. Ji sakė, kad už projektų parengimą jauniesiems ūkininkams teko mokėti daugiau nei 1 tūkst. Eur.
Pokalbio pabaigoje rajono meras teigė, kad bus ieškoma, kaip padėti jauniesiems ūkininkams.
„Manau, kad bendraudami pasiekėme vieno – priekaištus ministerijai, kuri sukūrė šią sistemą, reikšim rašydami raštą Seimo Kaimo reikalų komitetui ir kitiems. Žemės ūkio ministerija turi šį klausimą spręsti nedelsiant, nes kai kurie jaunieji ūkininkai dabar nežino, ką toliau daryti. Ir tas sprendimas turi pasiekti visus rajonus, o ne vieną Lietuvos dalį“, – teigė J. Bertašius.
Arūnė iš Griškabūdžio:
