„Ir šioje konferencijoje neišgirdau, kas bus, jei mes ir kitą pusmetį dirbsime nuostolingai“ – teigė H. Braškys, kurio vadovaujama žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) 20 m. dirbo pelningai, investavo didžiules lėšas į gyvulininkystę, kūrė darbo vietas, be to, kasmet į valstybės biudžetą sumoka mokesčių, kurių bendra suma skaičiuojama milijonais.

Voniškių ŽŪB vadovas sako iš valdžios tribūnų nuolat girdi, kad pieno gamintojai turi ieškoti būdų pieno gamybos išlaidoms mažinti.

„Klausimas – kieno sąskaita? Atlyginimų, investicijų, pašarų?... Aišku, gamybą greitai galime sumažinti, bet ją atstatyti būtų sudėtinga. Darbuotojų atlyginimų mažinti neketiname, nes tai vienintelis svertas, leidžiantis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus“, – kalbėjo H. Braškys.

 

Voniškių ŽŪB veiklą pradėjo dar bendrovių kūrimosi metais – 1992 m. Tuomet ji dirbo 700 ha žemės, laikė 500 galvijų ir 200 karvių. Gyvulininkystės vystymas senose sovietinės statybos fermose buvo sudėtingas: neįmanoma buvo užtikrinti sąlygų nei gyvūnų gerovei, nei žmonėms dirbti. Nebuvo galimybių net jų renovuoti, kad būtų galima įdiegti naujas technologijas. Todėl prieš 10 m., pasak H. Braškio, buvo sprendžiama dilema – ar visai atsisakyti gyvulininkystės, ar griauti senus pastatus ir statyti naujus.

„Pasirinkome antrąjį variantą. Keliais etapais nugriovėme visus senus pastatus, dabar yra keturios naujos fermos. Senos kiaulidės pastatas renovuotas į pašarinę. Pastatėme tris 10 tūkst. kubinių metrų talpos skysto mėšlo rezervuarus, kraikinio mėšlo mėšlidę, daržinę, keturis naujas gelžbetonines–monolitines silosines, sutvarkėme nuotekas. Šiemet renovuojamos keturios senos silosinės. Taigi, baigiame tvarkyti gyvulininkystės gamybinį centrą, lieka tik aptverti jo teritoriją“, – apie bendrovės virsmą į šiuolaikišką pažangų ūkį pasakojo jos ilgametis vadovas.

Per 10 m., įvertinus ir šių metų investicijas, Voniškių ŽŪB į gamybą investavo apie 8 mln. Eur, iš jų 4 mln. – į gyvulininkystę.

Dabar bendrovės dirbami plotai yra išsiplėtę iki 1 500 ha, galvijų skaičius padidėjęs iki 800, karvių – iki 430. „Prieš porą savaičių pridavėme paskutinę fermą ir, užpildę tvartus, turėsime galimybių laikyti iki 900 galvijų ir iki 500 karvių. Tačiau plėtrą žadame baigti, nes daugiau plėstis galimybių nėra“, – sakė H. Braškys.

Prieš keletą metų jis sako svajojęs iš vienos karvės vidutiniškai melžti 7,5 tūkst. t pieno per metus, tačiau investicijos, pagerėjusios gyvulių laikymo sąlygos davė daug geresnių rezultatų – pernai vidutinis primilžis iš karvės buvo 8 730 kg pieno. „Dėl geros technologinės įrangos ir kvalifikuotų darbuotojų mūsų karvių pienas atitinka aukščiausios kokybės rodiklius, kiekvieną dieną į Lukšių pieninę priduodame beveik 12 t pieno, kuris tinka aukščiausios kokybės „Liliputo“ sūriui gaminti“, – didžiuojasi bendrovės direktorius.

Bendrovėje dirba 46 žmonės, iš jų 16 – gyvulininkystės sektoriuje. Vidutinis gyvulininkystės darbuotojo atlyginimas 2014 m. buvo 750 Eur, melžimo operatorių – 1 000–1 200 Eur.

 

„20 metų bendrovė dirbo pelningai, tačiau gyvulininkystės sektoriaus pajamos visoje pajamų struktūroje labai svyruoja. Jo pajamingumui, o tuo pačiu ir visos bendrovės, didžiausios įtakos turi pieno supirkimo kaina“, – tvirtino H. Braškys. Geriausia situacija buvo 2013 m., kai natūralaus pieno kaina siekė 1,34 Lt/kg. Tuomet gyvulininkystės pajamos sudarė 54,6 proc. visų bendrovės pajamų. Šiemet vidutinė pieno supirkimo kaina yra 25,7 Eur centai, o 1 kg pieno savikaina – 28 Eur centai (2014 m. buvo 1 litas), nes savikainą didino investicijos. Taigi, bendrovės gyvulininkystės sektorius dirba nuostolingai.

„Vyriausybės programoje gyvulininkystė paskelbta prioritetine šaka. Tačiau realiame gyvenime matome, kad ta prioritetinė šaka yra ant bedugnės krašto. Jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių, kitas pusmetis pieno gamintojams bus lemiamas ir turės neigiamų pasekmių ne tik žemdirbiams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Mūsų bendrovė palyginti nedidelė, įvairių mokesčių kasmet sumoka per milijoną litų. Taigi valstybei nesame našta, nesame išlaikytiniai. Ir iš valstybės institucijų laukiame ryžtingų veiksmų. Jie turi griežčiau reikalauti ES suvienodinti išmokas. Mes viską perkame pasaulinėmis kainomis, o produkciją parduodame mažiausiomis kainomis ir gauname mažiausias išmokas“, – piktinosi Voniškių ŽŪB vadovas.

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija be Seimo pagalbos, be jų priimtų įstatymų, ginčų tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų neišspręs. Problemas spręsti padėtų PVM tarifo mažinimas, rezervų yra ir perdirbimo pramonėje.