Šis technikos stebuklas ūkininkus ne tik išvaduoja nuo karvių melžimo rankomis, bet ir viduje esanti laboratorija leidžia kontroliuoti pieno sudėtį ir net galvijų sveikatos būklę.

„Tai šiandien yra ypač svarbu norint išlikti pienininkystės ūkyje, nes pieno kainos smuktelėjusios iki bedugnės, o kompensuoti jas galima nebent mažinant paties ūkio sąnaudas“,– sako pats ūkio savininkas.

Karves melžiantys robotai ūkininkų jau seniai nebestebina. Tačiau dešimtis ar šimtus karvių laikantiems ūkininkams svarbu ne tik primilžis, bet ir galvijų kontrolė. Būtent čia pasitarnauja olandų firmos „Lely“ melžimo robotai, kurių S. Stanaičio ūkyje įrengti net keturi vienetai dviejose naujose moderniose melžimo aikštelėse. Šis robotas gali aptarnauti iki 70 karvių, kurios dažniausiai yra melžiamos tris kartus per parą.

Tiesa, pats S. Stanaitis sako, kad idėja modernizuoti ūkį kilo dar gerokai anksčiau negu prasidėjo pieno kainų krizė rinkoje. Dar 2013 m. jis nutarė pasinaudoti parama ir parengė techninį projektą pagal programą „Investicijos į gyvulininkystės plėtrą“. Tačiau esant  šiandienos situacijai pienininkystės rinkoje tokia investicija, anot ūkininko, yra tikrai naudinga. Pirmiausia pastebima, kad melžiant karves nauju būdu didėja pieno kiekis. Naujame tvarte šiuo metu yra 170 karvių, iš kurių per parą robotai primelžia daugiau kaip penkias tonas pieno. Kiekvienas galvijas turi specialius daviklius, kurie padeda nustatyti gyvulio sveikatos būklę. Pagal į duomenų bazę daviklio siunčiamus signalus veterinarijos gydytojui lengviau surasti tiek sergančias, tiek kergimui tinkamas karves, jos iš karto po melžimo būna atskirtos į atskirus korpusus.

 

Vedžiodamas po melžimo aikštelę savininkas rodo ne tik  moderniai melžiamas  karves, kurios jau pačios laukia eilės, kada galės patekti į modernią aikštelę ir krimstelti ten joms specialiai paruoštų kombinuotų pašarų, bet ir kokia išmani šių dienų technologija, kuri leidžia atskirti kokybišką pieną nuo nekokybiško, kuris skirstomas dar į dvi dalis – dar tinkamas naudoti atitenka veršeliams, o prastas keliauja tiesiai į kanalizaciją. Robotas pats skenuoja karvės pieno kokybę, tad čia sutaupoma daug brangių gamybos sąnaudų. Jis taip pat fiksuoja ir karvės laktacijos periodą bei jos svorį ir pieno kiekį iš kiekvieno spenio atskirai, todėl visas pieno gavimo procesas vyksta sklandžiai, išgaunant maksimalų rezultatą. Pagal gyvulio svorį ir jo duodamo pieno kiekį robotas nustato ir kombinuotų pašarų normą, kuri yra nuolat koreguojama.

Naujose patalpose matome ne tik modernią melžimo įrangą. Inovacijų čia yra ir daugiau. Pirmiausia stebimės, kaip optimaliai sugalvota panaudoti šaldytuvo energijos perteklinę šilumos energiją, kuri bus čia pat ūkyje naudojama kaip šildymo energija. Yra specialios talpyklos veršelių pieno laikymui. Jose palaikoma tinkama temperatūra. O ką jau kalbėti apie naujame pastate įrengtas gumines grindis, kurios, anot šeimininko, sukuria natūralios dangos iliuziją. Čia pat karvių komfortui užtikrinti įrengti ir orą vėsinantys ventiliatoriai bei masažo „šepečiai“, į kuriuos kiekviena juodmargė gali priėjusi pasikasyti šoną. Žinoma, koks tvartas be mėšlo, tačiau ir čia viskas yra apgalvota – mėšlą šiame ūkyje taip pat stumdo specialūs aparatai – robotai, žmogaus rankų darbo šiam procesui jau nereikia. Netrukus žadama į darbą paleisti ir dar vieną automatizuotą prietaisą – pašarų dalytuvą, kuris dalins juodmargėms pašarus net šešis kartus per parą. Čia pat prie melžimo aikštelės yra įrengtos modernios staklės, kurios skirtos trumpinti galvijų kanopoms. Ūkio veterinarijos gydytojas Gintautas Patašius sako, kad kiekvienas gyvulininkystės ūkio specialistas žino, kad prižiūrimos kanopos lemia gyvulio sveikatą. „Viskas šiame naujame pastate yra įrengta tam, kad gyvulys būtų kuo sveikesnis ir produktyvesnis. Be to, ir darbuotojams palengvėja darbo krūvis“, – pasakoja S. Stanaitis.

Pasmalsavus, ar nebuvo panikos tarp darbuotojų, kad modernizuojant fermas jie gali  netekti darbo, ūkio savininkas atsako, kad tokio bereikalingo streso buvo išvengta.

„Suprato žmonės, kad viskas yra daroma dėl kokybės, o ir jiems patiems technika tik palengvins darbą“,– aiškino ūkininkas.

Šiuo metu ir senosios karvidės netuščios. Ten, kaip ir anksčiau, vyksta darbas, nes į naująjį tvartą negalima suginti visų galvijų iš karto – tai yra daroma palaipsniui, kad gyvulys nepatirtų šoko ir greičiau adaptuotųsi naujoje aplinkoje. Kaip sako ūkio šeimininkas, karves į modernią fermą jie atgins tik po apsiveršiavimo, nes prieš to daryti nėra prasmės, mat juodmargės gali ir pamiršti, kaip modernioje aikštelėje reikia elgtis.

Kad ir kokių modernių įrangų mes pamatėme S. Stanaičio ūkyje, aišku yra viena – robotai nei pieno, nei pinigų negamina. Kad ir kaip viskas gražiai beskambėtų, tačiau primilžis priklauso dar ir nuo to, kaip karvė prižiūrima ir kuo šeriama. Tačiau pastarąją savaitę pakilęs pieno kiekis ūkyje jau sufleruoja ūkininkui, kad tinkama galvijų priežiūra ir kokybiškas melžimas galbūt nors kiek kompensuos kritusias rinkos kainas.