Pasaulis kasmet spalio 4 d. pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Šios dienos nepamiršo paminėti ir mūsų rajono Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos specialistai, kurie spalio 1 d. Gelgaudiškio kultūros centre skaitė paskaitą „Saugus gyvūnas“.

 

 

Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos glaudų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę reikšmę žmonių gyvenime, už suteikiamą džiaugsmą, o kartais ir gyvenimo prasmę.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausias veterinarijos gydytojas-inspektorius Alvydas Pilipauskas kultūros centre į salę susirinkusiems daugiausia  Gelgaudiškio mokyklos moksleiviams pasakojo, kaip reikia elgtis su savo naminiais gyvūnais, kad jie visada jaustųsi gerai. Inspektorius supažindino su Lietuvos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, papasakojo trumpą jo atsiradimo istoriją. A. Pilipauskas paaiškino bendruosius žmogaus elgesio su naminiais, ūkinės paskirties, dekoratyviniais, laboratoriniais, nelaisvėje laikomais ir laukiniais gyvūnais  principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitokio neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Kai kurie į paskaitą atėję klausytojai pirmą kartą išgirdo, kad visi namuose laikomi šunys turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Inspektorius paaiškino susirinkusiems, kaip ir kokio amžiaus naminius gyvūnus reikia vakcinuoti, kas šią paslaugą teikia ir kaip nuo pasiutligės yra vakcinuojami laukiniai gyvūnai. Klausytojams, kurių didžiausią dalį salėje sudarė vaikai, buvo įdomu, kaip vyksta laukinių gyvūnų vakcinavimas. Jie nustebo išgirdę, kad  jau netrukus, lapkričio pradžioje, mūsų rajono  pasienyje su Rusija skraidys maži lėktuvai, iš kurių bus laukiniams gyvūnams mėtomos specialios vakcinos nuo pasiutligės.

Be vakcinų ir saugaus elgesio su gyvūnais, inspektorius A. Pilipauskas palietė dar vieną labai svarbią ir aktualią kai kurių naminių gyvūnų laikytojams temą – gyvūnų ženklinimą. Katės, šunys ir šeškai privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, kuris turėtų būti kuriamas šiuo metu veikiančio Ūkinių gyvūnų registro pagrindu. Šiuo metu naminius gyvūnus mikroschemomis šeimininkai gali paženklinti savanoriškai, o privalomai registruojami ir ženklinami ūkiniai gyvūnai bei nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai. Taip pat Seimas yra numatęs Rinkliavos įstatymo pataisą, pagal kurią savivaldybės galėtų savo teritorijose imti rinkliavą iš kačių ir šunų savininkų. Įstatymas numato, kad šiuo metu savivaldybės tokią rinkliavą gali įvesti už kačių ir šunų registravimą bei laikymą tik daugiabučiuose namuose.
„Daugybę gyvūnų žmonės išmeta, pririša miške prie medžių, prie tvoros ir palieka mirti. Tai yra nusikaltimas. O kaip sužinoti, kas padarė nusikaltimą, jeigu gyvūnas neturi mikroschemos?” – retoriškai klausia veterinarijos gydytojas A. Pilipauskas.

Jo teigimu, visos civilizuotos šalys yra įvedusios privalomą ženklinimą poodinėmis mikroschemomis. Tai padėtų žmonėms įskiepyti į galvas supratimą, kad jie patys atsako už savo naminius gyvūnus. Tačiau, anot inspektoriaus, yra viena problema – šiuo metu numatoma, kad vieno gyvūno ženklinimas gali kainuoti nuo 20 iki 30 eurų. Tai  gali paskatinti žmones prieš įvedant šią tvarką atsikratyti savo augintinių. Kol kas dar nėra aišku, ar ženklinimas tikrai bus privalomas naminiams gyvūnams nuo 2016 m. sausio 1 d., nes nėra sukurtos specialios duomenų bazės, kurioje jie būtų vėliau registruojami. Žemės ūkio ministerija rengia projektą, pagal kurį gyvūnų ženklinimui ketina prašyti paramos iš ES. Jeigu Žemės ūkio ministerijai pavyktų gauti finansavimą šiai procedūrai, manoma, kad gyvūnų ženklinimas gyventojams kainuotų žymiai mažiau. Kaip sako A. Pilipauskas, situacija su gyvūnų ženklinimu dar nėra aiški, viskas turėtų paaiškėti iki ateinančių metų pradžios, todėl inspektorius kol kas daugžodžiauti apie šią aktualiją nebuvo nusiteikęs.

Paskaitą šiandien daugeliui kiaulių augintojų aktualia tema apie afrikinį kiaulių marą skaitė Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausias veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Samajauskas. Specialistas pristatė susirinkusiems žiūrovams bendrą situaciją, susijusią su kiaulių maru, aiškino, kokių priemonių kiaulių laikytojai turėtų imtis norėdami apsaugoti nuo šios ligos savo kiaules ir kaip turi būti laikomasi dabartinių dezinfekcijos nurodymų kiekviename kiaulių auginimo ūkyje. Kaip sako A. Samajauskas, mūsų rajone šiuo metu yra auginama daugiau kaip 37 tūkst. kiaulių, iš jų 30 tūkst. augina Lekėčių kiaulių kompleksas. Dar turime vieną stambų ūkį rajone, kuriame auginama 2600 kiaulių, o likusias kiaules rajone augina pavieniai tiek stambesni, tiek smulkūs ūkiai.

„Pirmiausia, ką kiekvienas kiaulių augintojas turi žinoti, yra tai, kad visos kiaulės turi būti registruotos. Priešingu atveju jų augintojams gresia dideli nemalonumai. Nors žmogui ši liga nėra pavojinga, tačiau jis gali tapti jos platintoju ir pernešti ją į kitus ūkius, tad registracija yra būtina: neregistravę savo kiaulių jų augintojai, jeigu į mūsų rajoną atkeliautų ši baisi liga, negautų jokių kompensacijų“, – aiškino A. Samajauskas. Inspektorius prašo Šakių rajono kiaulių augintojų laikytis tam tikrų biosaugos reikalavimų: prie laukinių durų  įrengti dezomatus arba aptverti įėjimus, kur laikomos kiaulės. Nuo šių reikalavimų laisvos yra tik Gelgaudiškio, Kriūkų ir Sudargo seniūnijos, kurios dar nepriklauso jokiai afrikinio kiaulių maro buferinei zonai.