1500 ha  A. Blockio ūkyje svečiai turėjo ką pamatyti ir išgirdo, kaip nuo ūkininkavimo pradžios daugiau kaip prieš  20 metų iki dabar ūkis keitėsi, didėjo, tapo modernus. Ūkio šeimininkas su svečiais dalijosi turtinga patirtimi. Pasakojo apie grūdų sandėliavimą, džiovyklų našumą, produkcijos pardavimą be tarpininkų, kiek hektarų, jo nuomone, turintis ūkis yra optimalus, kokios europinės programos padėjo ūkio plėtrai, kur galima papildomai investuoti, ar reikia plėsti veiklas. Dabar ūkyje yra pats darbymetis – neseniai prasidėjo cukrinių runkelių ėmimo sezonas. Šiuo metu A. Blockis savo ūkyje augina 340 ha cukrinių runkelių, kuriuos nuima su prieš keletą metų įsigytu kombainu „Vervaet“. Be cukrinių runkelių, ūkininko laukuose yra auginamos grūdinės kultūros bei dėl žalinimo reikalavimų visai nesenai pradėtos auginti kai kurios ankštinės kultūros. Taip pat užsiima sėklininkyste, kuri, anot A. Blockio, jo ūkyje tikrai pasiteisino.

Svečiai ne tik įdėmiai klausėsi šeimininko pasakojimo apie  ūkininkavimo peripetijas, bet ir patys uždavė nemažai klausimų. Viena aktualiausių šiuo metu kiekvienam žemdirbiui temų – sėjos pabaiga. A. Blockis mano, kad geriausias sėjos periodas, kaip rekomenduojama, yra rugsėjo 10–20 d., tačiau jų ūkyje ji šiais metais buvo baigta rugsėjo 23 d. Žemdirbys džiaugėsi dėl gero šių metų derliaus: nors mūsų regione ir trūko drėgmės, tačiau iš hektaro žieminių kviečių prikulta vidutiniškai  apie 8 t grūdų. Į savo moderniai įrengtas grūdų saugyklas ūkininkas talpina iki 8 tūkst. tonų grūdų, šalia stovi dvi džiovyklos. Tiesa, džiovinti javų dėl sausros šįmet beveik nereikėjo, nes didžioji dalis grūdų buvo net per sausi.

Ūkininkams iš svetur taip pat parūpo ir dirbamų laukų melioravimo klausimas. A. Blockis teigia, kad ši problema mūsų šalyje vis dar nėra išspręsta, todėl dažniausiai laukų nusausinimas gula ant pačių ūkininkų pečių. Švedų ūkininkai domėjosi, kokia yra dabar Lietuvoje žemės kaina bei kokio dydžio yra vieno dirbamo lauko plotas, kaip išsidėstę laukai, ar labai nutolę vienas nuo kito, ar tenka toli važiuoti iki kitų laukų. Tokie ir panašūs klausimai, pasipylę ūkio šeimininkui, sufleruoja, jog šalyje, kurios plotas yra žymiai didesnis negu mūsų, yra labai svarbūs atstumai tarp ūkio bazės ir dirbamų laukų plotų. Švedams taip pat buvo įdomu išgirsti, kada Lietuvoje prasideda pavasario darbymetis bei kiek laiko trunka rugiapjūtė. Svečius nustebino faktas, kad A. Blockio ūkyje javapjūtė labai trumpa – žieminiai kviečiai, kurių auginama apie 70 proc.,  nupjaunami per 10 dienų. Ir tai nieko nuostabaus, kai ūkyje yra net keturi nauji „Claas“ markės kombainai.  

 

Apie mūsų šalyje teikiamus kreditus ūkininkams ir kredito unijų veiklą svečiams iš Švedijos išsamiai pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro specialistė Aušrelė Pukinskienė. Kaip sakė specialistė, nors Šakių rajonas yra vietovė, kur gyvena daugiausia vyresnio amžiaus gyventojai, tai nesutrukdė ūkininkams suvienyti jėgas ir įkurti stiprią Zanavykų uniją, kuri yra viena iš pirmaujančių tarp panašias paslaugas teikiančių organizacijų Lietuvoje. Tiek A. Pukinskienė, tiek ūkio šeimininkas A. Blockis sulaukė ne vieno svečio klausimo apie paskolų teikimą ūkininkams, apie palūkanų dydį, teikiamas garantijas. Kaip paaiškėjo vėliau, kai svečiai vakarieniavo Zyplių dvare, jų šalyje taip pat yra pasitaikę atvejų, kai buvo įkurtos fiktyvios kredito unijos, kurios siekė tik apgauti žmones ir pasisavinti jų pinigus. Kaip žinia, Lietuvoje yra liūdnai pagarsėjusi ne viena finansines paslaugas teikusi įmonė. Tad tiek svečiai, tiek juos priėmę mūsų rajono atstovai priėjo išvadą, kad nuo nesąžiningumo šioje srityje nėra niekas apsaugotas, todėl yra labai svarbu stiprinti abiejų šalių tiek ekonominį, tiek politinį bendradarbiavimą. Paskanavę  „Zanavykiško ragaučiaus“ patiekalų, pasiklausę lietuviškų dainų, svečiai iš Švedijos kitą dieną išvyko Panevėžį, kur ketina apžiūrėti gyvulininkystės ūkį.