Kovo 7 d. Marijampolės VšĮ „Mindraja“ darbuotojai Šakių mieste gaudė beglobes kates. Akcijos metu su specialiomis gaudyklėmis darbuotojams pavyko sugauti 16 beglobių kačių. Būtų sugaudyta dar daugiau, bet to neleido ribotas limitas. Šakiuose valkataujančių kačių skaičius specialistams kelia siaubą, o ką daro gyventojai?

Tačiau ne visi miesto gyventojai beglobių gyvūnų gaudymu yra patenkinti – Šakiuose yra vietų, kur benamės katės šeriamos specialiai, o akcijos vykdymo dieną gyvūnų globos organizacijos specialistai susidūrė su pasipiktinusiais gyventojais, kurie pareiškė, kad katės mieste gaudomos be reikalo.

Šakių savivaldybės Ūkio skyrius šiais metais benamių šunų ir kačių gaudymui gavo 5 tūkst. eurų. Pasak Ūkio skyriaus specialistės Astos Cikanienės, už tokią pinigų sumą savivaldybė VšĮ „Mindraja“ darbuotojus gali samdyti vidutiniškai 6–7 kartus per metus.

Šiais metais beglobės katės gaudomos pirmąkart. Specialistė mano, kad problema su beglobiais gyvūnais paaštrėja rudenį. Į dienos šviesą išlenda ir kačių palikuonys. Tačiau praėjusių metų rudenį šiam reikalui finansavimas jau buvo pasibaigęs, todėl praėjusios savaitės akcija, kai mieste gaudomos benamės katės, buvo vykdoma po ilgo laiko.

Kates mylim labiau negu vaikus

VšĮ „Mindraja“ vadovui Dariui Barzdukui nuostabą sukėlė tai, kad prie Bažnyčios gatvėje esančio daugiabučio organizacijos darbuotojai nerado nė lopinėlio pievelės pastatyti jauko dėžes katėms, nes nėjo rasti švarios vietos, kurioje nebūtų gyvūnų išmatų.

„Aš tokio vaizdo nesu seniai jau matęs – tiek kačių išmatų apie gyvenamą daugiabutį. Neįsivaizduoju, kaip taip galima viduryje miesto? Juk tame name gyvena vaikai. Kur vaikus dėti, kai į jų smėlio dėžes dergia katės? Gal Šakiuose benamės katės labiau mylimos negu vaikai? Nežinau, kaip suprasti tokį dalyką. Tądien Šakiuose kačių mes būtume pagavę gal 50, bet mums buvo nurodytas limitas, todėl daugiau negalėjome jų pasiimti“, – pasakoja įmonės vadovas.

Anot D. Barzduko, tragiška situacija ir prie „Sodros“ pastato esančiame kieme, nes ten netoliese yra privati mėsos parduotuvė. Vežėjai, į ją atvežę mėsos prekes, skundžiasi, kad katės tiesiog lipa ant dėžių, vos tik atidaromos automobilių durys. Pasak įstaigos vadovo, tai kelia ne tik nepatogumus prekių vežėjams – tokių dalykų tiesiog negali būti, kad apie maisto produktus trintųsi beglobiai gyvūnai.

Šakiuose – katės kelia siaubą

Kaip sako D. Barzdukas, kelinti metai iš jų tokias paslaugas perka ne tik Šakių rajono savivaldybė, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio rajonai, tačiau tokio skaičiaus kačių, kiek tenka matyti Šakių mieste, dar niekur nėra matęs. Vadovas sako, kad beglobės katės masiškai daugėja dėl to, kad jas maitina gyventojai prie daugiabučių namų, prie parduotuvių, automobilių stovėjimų aikštelių, turgaus. Taip elgiamasi savo nuožiūra, be jokių leidimų, nesigilinant, kad jos būna įvairių ligų nešiotojos. Benamiams gyvūnams sudaromos idealios sąlygos ne tik išgyventi, bet ir daugintis.

„Viskas būtų gerai, jeigu žmonės ne tik šertų kates, bet ir jas pasiimtų namo, už jas prisiimtų atsakomybę, tačiau gyventojai to nenori. Numesti ant žemės maisto likučių mokame visi, bet kas jas prižiūrės, kad nesidaugintų, neplatintų įvairių ligų? To gyventojai nemato arba nenori pripažinti“, – komentuoja situaciją įmonės vadovas.

Pirmadienį Šakių mieste benames kates jų įmonė gaudė prie miesto centre esančios „Sodros“ pastato, Vytauto gatvėje esančių daugiabučių kieme ir Bažnyčios gatvėje prie daugiabučio namo, esančio priešais paštą. Didžiausio pasipriešinimo iš kates šeriančių gyventojų įmonės darbuotojai susilaukė prie miesto turgelio esančioje teritorijoje. Čia viena moteris ir vyras įstaigos vadovui pareiškė, kad specialistai neturi jokios teisės gaudyti kačių, kurias jie prižiūri, maitina ir netgi perka vaistų, kad šios „neatsivestų vaikų“.

D. Barzdukas sako, kad įstatymais aiškiai apibrėžta, kas yra benamis gyvūnas. Tai gyvūnas, kuris neturi šeimininko ir lauke būna ilgiau negu keturias paras. Šakių rajono savivaldybė dar 2008 m. yra patvirtinusi „Gyvūnų globos ir laikymo taisykles“, kuriose ne tik apibrėžta, kas yra benamis gyvūnas, bet ir kokią atsakomybę turi prisiimti naminių gyvūnų laikytojai išsivesdami juos į miestą (privalo vedžiotis su pavadėliais – viešose vietose laisvai lakstyti ir maitintis gyvūnai negali).

Šėryklos – prabanga

Mieste galima įrengti viešas šėryklas beglobiams gyvūnams, tačiau joms taikomi dideli reikalavimai – turi būti prižiūrimos nuolat, kažkas turi plauti indelius, iš kurių maitinasi gyvūnai, ir t. t. Šėryklas stebi specialistai, mūsų rajone tai privalėtų daryti VšĮ „Mindraja“, tačiau tokia priežiūra vėl kainuotų papildomus pinigus, todėl, anot vadovo, žmonės nueina lengviausiu keliu – šeria gyvūnus tiesiog kiemuose be jokių suderinimų. Pirminiais duomenimis, tokių registruotų šėryklų Šakiuose nėra. Tai reiškia, kad žmonės gyvūnus tik šeria, bet atsakomybės už juos neprisiima, todėl jie traktuojami kaip benamiai.

O ką daryti žmonėms, jeigu tarp 16 kačių, kurios į gaudykles buvo viliojamos specialiais jaukais, pateko ir namuose laikomų, bet laikinai į miestą pasivaikščioti išleistų gyvūnų? „Mindrajos“ vadovas sakė, kad problemų dėl to šeimininkams nekils – per 14 parų reikia kreiptis į jų įstaigą, apmokėti savo gyvūno „viešnagę“ toje įstaigoje, transportavimo, jauko išlaidas ir tada šeimininkas galės pasiimti gyvūną namo. Tačiau įmonės vadovas patikino, kad tarp pirmadienį sugautų beglobių kačių tikriausiai nėra nė vienos, kuri turėtų šeimininką, nes jų išvaizda išduoda, kad gyvūnai yra valkataujantys, nutriušę, ligoti ir pan.

Parsivežę kates į gyvūnų globos namus veterinarijos gydytojai daro joms kraujo tyrimus ir nustato, ar gyvūnas yra sveikas. Jei taip, tada jam ieškoma šeimininkų. Kaip sako D.Barzdukas, tokie atvejai gana reti – dažniausiai katės būna užsikrėtusios tam tikromis ligomis, kurių išgydyti neįmanoma arba tai brangiai kainuotų. Todėl dažniausiai jas tenka utilizuoti. Gyvūnų globos įstaigos vadovas mano, kad situacija pasikeis tik tada, kai žmonės taps sąmoningi ir prisiims atsakomybę už savo veiksmus.