Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai jau ketvirtus metus ūkininkams išduoda Žaliuosius diplomus. Buvo manoma, kad jie padės išspręsti darbo jėgos stoką kaime, kurios trūko prieš dvejus ir net metus laiko. Žaliojo diplomo ūkininkai į savo ūkį turi teisę priimti mokinius atlikti praktiką. Kokią naudą ūkininkams teikia Žaliasis diplomas kalbėjomės su rajono ūkininkais ir kitais už šių diplomų kuravimą atsakingais asmenimis.

Nuotr. Ūkininkai Edvinas Bertašius (viduryje) ir Ramūnas Kaunas pirmieji rajone, kurie įgijo Žaliuosius diplomus.

Žaliuosius diplomus įsigyti paskatino darbo jėgos stoka

Lietuvoje jau ketvirtus metus ūkininkams išduodamas Žaliasis diplomas – dokumentas, suteikiantis teisę priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų duomenimis, per tris metus Šakių rajone Žaliuosius diplomus gavo 10 ūkininkų ir žemė ūkio bendrovių. Žaliuosius diplomus pradėta leisti įsigyti nuo 2006 metų. Mūsų rajone pirmieji juos įsigijo ūkininkai Ramūnas Kaunas ir Edvinas Bertašius. Žemės ūkio rūmuose Žaliųjų diplomų veiklą kuruojantis vicedirektorius Alvydas Grigaliūnas kalbėjo, kad didžiulis susidomėjimas įsigyti Žaliuosius diplomus buvo prieš dvejus, trejus metus. ,,Kai labai trūko darbo jėgos, visi labai veržėsi juos įsigyti. Tikėjosi, kad atsiras moksleivių, kurie ateis į ūkį padirbėti. Dabar, kai darbo rinkoje padėtis pasikeitė, tai norinčiųjų įsigyti šiuos diplomus sumažėjo”,- kalbėjo vicedirektorius. Kaip tikino ūkininkai R. Kaunas ir E. Bertašius, juos siekti Žaliojo diplomo paskatino kvalifikuotų darbininkų stoka. ,,Buvo sunkus metas, kada buvo sunku rasti darbininkų. Visa tai buvo prieš porą ir netgi metus laiko. Sunkiai rasdavai žmogų, kuris galėtų dirbti ir paprastesnį darbą. Žemės ūkio rūmai pasiūlė, kad yra galimybė įsigyti Žaliąjį diplomą. Tai yra investicija į ateitį. Einama prie to, kad, samdant darbininkus, reikės turėti atitinkamą kvalifikaciją”,- kalbėjo ūkininkas E. Bertašius.

Vicedirektorius A. Grigaliūnas teigė, kad įsigyti Žaliąjį diplomą yra prestižo reikalas. ,,Kiekvienas ūkininkas, kuris turi Žaliąjį diplomą yra išklausęs ir pedagoginius kursus. Kursų trukmė 150 valandų”,- kalbėjo A. Grigaliūnas. Ūkininkai nuolatos tobulinasi įvairiausiose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Žaliasis diplomas reikalauja, kad ūkininkas būtų išsilavinęs ir pažangus, domėtųsi ir siektų naujausių technologijos naujovių. Diplomas suteikiamas penkeriems metams.  Kol kas nežinia, ar bus daug norinčiųjų ir toliau turėti Žaliąjį diplomą. ,,Kas nenorės, tas galės atsisakyti Žaliojo diplomo”,- tvirtino A. Grigaliūnas.

Ūkininkas E. Bertašius turi bene daugiausiai  patirties praktikuojant į ūkį ateinančius mokinius. Per beveik ketverius metus jo ūkyje praktiką atliko keturi jaunuoliai, atvykę iš Marijampolės profesinio rengimo Kudirkos Naumiesčio skyriaus. Vienas iš praktikantų ūkyje dirba iki šiol. Ūkininkas Ramūnas Kaunas per tą patį laikotarpį turėjo tik vieną praktikantą. 

Tačiau pakalbinti ūkininkai tikino, kad mokiniai, ateinantys atlikti praktiką, būna, liaudiškai tariant, ,,žali”. Ūkininkams juos prižiūrėti ir suteikti darbinės patirties kainuoja nemažai laiko. Pasak ūkininko E. Bertašiaus, praktikantai dažnai būna nemotyvuoti mokytis ir prastai paruošti mokymo įstaigoje.  ,,Nežino tokių elementarių dalykų, kaip reikia darbui paruošti techniką”,- sakė ūkininkas E. Bertašius. Vokietijoje, susitikus su kitais Žaliojo diplomo ūkininkais iš Lietuvos, buvo pasidalinta patirtimi apie praktikantus. ,,99 procentai pasisakiusiųjų teigė, kad praktikantai ateina tikrai ,,žali”, nepasiruošę darbui. Teorinių žinių jie turi, bet realiai pačioj gamyboj, pačiame darbe prie jo reikia stovėti”,- kalbėjo ūkininkas E. Bertašius.

Marijampolės profesinio rengimo Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė tikino, kad mokykloje ūkininko specialybės neruošiama. Pas ūkininkus praktiką dažniausia atlieka technikos priežiūros verslo vadybos profesiją įgijusieji mokiniai. Vedėja patikino, kad mokykloje net 60 – 65 procentus moksleiviai gauna praktikinių užsiėmimų. Tai pakankamai daug. Kalbėti apie mokinių motyvaciją yra sudėtinga. Mokiniai į mokyklą ateina būdami 16 - 18 metų. Vedėja  Žaliojo diplomo ūkininkus vertino tik teigiamai. ,,Ūkininkai priima praktikantus. Pasitiki, duoda naujausiais įrengimais naudotis. Visada tiek praktikantą, tiek pradedantįjį dirbti žmogų reikia supažindinti su darbu ir jam padėti”,- kalbėjo vedėja M. Jurgilienė.

,,Visų pirma turėtų būti toks dalykas, kad pats moksleivis norėtų tos specialybės, norėtų mokytis ir būti tuo ir tuo”,- kalbėjo ūkininkas E. Bertašius. Jis teigė, kad praktikantai, atėjusieji į darbą, dažniausiai klausia, kiek jie uždirbs.

Kaip tikino Lietuvos žemės ūkio rūmų vicedirektorius A. Grigaliūnas pas Lietuvos Žaliojo diplomo ūkininkus praktiką atlieka praktikantai iš Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto. A. Grigaliūnas teigė, kad iš 250 Žaliojo diplomo ūkių, praktikantų turėjo tik trečdalis. ,,Yra viena problema, kad mokyklos turėtų siųsti privalomai praktikai moksleivius studentus pas tuos ūkininkus, kurie turi Žaliuosius diplomus. Dėl to buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Lietuvoje  profesinių mokyklų mokinių nėra labai daug. Dažnai moksleiviai, įgiję specialybę, išvyksta dirbti į užsienį”,- kalbėjo A. Grigaliūnas.

Žaliojo diplomo ūkių sistema yra orientuota į Vokietijoje esamą patirtį. Vokietijoje, norintis atlikti praktiką ūkininko vaikas, negali jos atlikti savo tėvo ūkyje. Ten per visus mokslo metus praktika sudaro didžiausią visų mokslų dalį. ,,Pavyzdžiui, Vokietijoje pas ūkininką ateina mokinys ir pasiteirauja, ar jis priims praktikai. Tada jie pasirašo su žemės ūkio mokykla ir ūkininku sutartį, kad mokinys atlikinės praktiką pas ūkininką. Per savaitę vieną kartą jis mokosi teorijos, o visą kitą laiką atlieka praktiką. O pas mus viskas priešingai. Vokietijoje mokinys ateina norėdamas išmokti dirbti”,- savo žiniomis dalinosi ūkininkas E. Bertašius. Be to Vokietijoje ūkininkas gauna paramą, kad tą studentą aprūpintų darbo priemonėmis. ,,Lietuvoje reikia iš savo kišenės investuoti į tą žmogų”,- kalbėjo ūkininkas. E. Bertašius.

Tačiau tiek ūkininkas R. Kaunas, tiek E. Bertašius nesigaili įgiję Žaliuosius diplomus. ,,Sistema tokia nauja, nesustovėjusi. Dėl to pradžioje yra šioks toks nesusikalbėjimas: ko ūkininkui reikia? ką turi paruošti mokykla? Ateityje, manau, šis diplomas turės nemažą vertę”,- kalbėjo ūkininkas E. Bertašius.

Buvo galvojama, kad Žaliasis diplomas gali išspręsti darbo jėgos stoką. Bet šiuo metu ūkininkai teigia, kad norinčiųjų dirbti kaime netrūksta. Esant sunkmečiui norinčiųjų dirbti yra užtektinai.

Lietuvoje šiais metais prašymus Žemės ūkio rūmams gauti Žaliąjį diplomą pateikė 33 ūkininkai ir 2 žemės ūkio bendrovės. Pernai diplomą gavo 77, užpernai – 70 žemės ūkio veiklos subjektų.

Tačiau Žaliasis diplomas yra vienas iš prioritetinių kriterijų gaunant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas”.