Sudargietis Arūnas Endriukaitis save vadina tiesiog sodininku, 30 metų auginančiu graikinius riešutmedžius. Jam tai ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas, o kartu stebėjimai ir bandymai , jau mąstoma apie naujas riešutmedžių sodininkystės perspektyvas.

Keturių kartų medis

Gražioje Sudargo miestelio vietoje, Burgaičių kaime, šalia piliakalnių gyvenantis A. Endriukaitis pirmuosius riešutmedžius parsivežė dar sovietmečiu iš Krymo ir iš Kaliningrado srities ir pasodino juos tėvų sodyboje. Šiandien 30-mečiai medžiai duoda gausų riešutų derlių, kuriuo sodininkas pasidalija su kaimynais, pats noriai valgo ir džiaugiasi puikia savijauta, pakilia nuotaika bei darbingumu. Retsykiais parduoda arba naudoja sėklai. Sodininkas selekcijai naudoja ne tik iš savo ūkio surinktus riešutus, bet stengiasi atrinkti geriausią genofondą iš penkiasdešimties stebimų riešutmedžių, augančių ne tik mūsų rajone bet kitose savivaldybėse. Sodininkas kiekvienam pataria suvalgyti 5–7 riešutus kasdien.

„Aš manu, kad tai puiki kultūra kiekvienam, turinčiam šiek tiek laisvos žemės, todėl siūlyčiau juos pradėti auginti ypač jauniems žmonėms. Pasodinai riešutmedį, o jį puoselės tavo vaikai ir dar provaikaičiai, nes graikiniai riešutai gyvena iki 200 metų“, – sako A. Endriukaitis ir priduria, kad už šią kultūrą numatytos tiesioginės išmokos, o investicija nedidelė. Pasak sodininko, galima apsieiti ir be žemės ūkio technikos. Jis įsitikinęs, kad graikinis riešutmedis – Lietuvos ateities vaismedis.

Tiesa, jis teigia, kad rajone nežino žmonių, auginančių pramoninius riešutynus, bet ima rastis žmonių, auginančių sodybose daugiau nei po vieną graikinį riešutą. Anot pašnekovo, geriausiai riešutmedžiai auga Alytaus regione – ten šiek tiek šiltesnis klimatas.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šis medis laisvai gali augti ir derėti mūsų klimato zonoje. Šiltėjant klimatui mūsų šalyje, šie medžiai, manau, išties labiau paplis“, – kalbėjo A. Endriukaitis ir pridūrė, kad jo sodyboje augantys medžiai atlaikė ir 30 laipsnių šaltį.

Greito pelno tikėtis neverta

„Tinginio medis, pinigų medis – pasodinai ir sėdi sau... Nesutinku su tokia nuomone apie riešutmedžius. Greito pelno tikėtis neverta, nebent po 10 metų“, – svarsto sodininkas ir rodo prie namų augančius medžius (juos A. Endriukaitis vadina motininiais), kurie yra dauginamosios medžiagos tiekėjai.

„Esu įsiveisęs vaismedžių sodą, kuriame auga obelys, kriaušės, trešnės, bet sumojau, jog reikia plėsti graikinių riešutmedžių auginimą. Taip pamažu atsirado plotas, kurį paskyriau sodinukams“, – pasakoja sudargietis.

Jis pavasarį arba rudenį sėja sėklas, prireikia 2–3 metų, kol iš riešuto išauga medelis, kurį Arūnas iš daigynėlio perkelia į nuolatinę sodinimo vietą arba parduoda. Sodininkas rekomenduoja į nuolatinę vietą medelius persodinti antrais–trečiais metais, nes vėliau juos paprasčiausiai sunku iškasti nesužalojant galingų šaknų, o ir persodinti blogiau prigyja, keletą metų gali tiesiog skursti, kol susiformuoja stiprios šaknys. Pasak pašnekovo, šiuo metu kaip tik tinkamas laikas sodinti riešutmedžio sodinukus. Arūnas pataria pasisodinti bent du medelius, nes šie augalai savidulkiai, todėl derlius bus didesnis. Tiesa, E. Andriukaitis apgailestauja, kad sudygsta tik 50 proc. pasėtų sėklų.

„Paprastai graikiniai riešutai užauga dideli, iki 35 metrų aukščio. Nenorintiems sodyboje tokio didelio medžio rekomenduoju kitas graikinio riešutmedžio veisles, tokias kaip ‘Ideal‘, kurią ir pats auginu. Branduolys labai gero, malonaus skonio, aliejingas, be kartumo“, – duoda ragauti riešutų ir mums.

Vienus riešutus pašnekovas lengvai sutraiško rankose, kitus išgliaudęs rodo tamsesnį branduolį, tai, pasirodo, prastesnės kokybės riešutas. Kokybę nusakyti galima ir pagal riešuto kiauto storį: kuo jis plonesnis, tuo riešutas geresnis.

Šiuo metu jau visas sudargiečio derlius aruode. Jis pasakoja, kad riešutmedžiai dera kasmet, žydi gegužės–birželio mėnesiais, o rugsėjo pirmoje pusėje riešutai būna sunokę, nukrenta žemėn, tad tereikia juos susirinkti. Pasak sodininko, jie savo vertingąsias savybes išlaiko iki pusės metų. O iš vieno riešutmedžio jis surenka iki 70 kg riešutų, bet patikina, kad derlius priklauso nuo medžio veislės, amžiaus.

Paneigia mitus

Lietuvoje graikiniai riešutai auginami jau 100 metų, jie buvo atvežti į dvarus, kiekviename dvare buvo pasodinta graikinių riešutmedžių.

„Riešutmedžiai šaknų sistema labai gausi, stipriai įsitvirtinanti dirvoje, tad jokios baimės, kad lietūs išplaus ar vėjai išvers, tik nereikėtų sodinti arti pastatų, nes galinga šaknis gali suardyti pamatus“, – tęsia pasakojimą sodybos šeimininkas ir paneigia dar vieną mitą apie šį medį.

Sakoma, kad riešutmedis yra vampyras, valgo medžius, kad greta nedera auginti kitų vaismedžių, manoma, kad jie tuomet mažiau dera. Anot jo, tai mitas ir rodo sode greta augančias obelis, aplipusias vaisiais. Pašnekovas pasakoja ir kitokių įdomybių iš savo sodininkavimo patirties: jis pastebėjo, kad šalia graikinių riešutmedžių neskraido uodai, jis mano, kad juos nubaido specifinis lapų aromatas. Jis įsitikinęs, kad du kartus riešutmedžio persodinti negalima, nes nesiseks gyvenime. O paklaustas apie riešutmedžių ligas, prasitarė, kad didžiausi kenkėjai žiemą – graužikai, kurie neša riešutus iš sandėlio, o rudenį – varnos, kurios riešutus vagia tiesiog nuo medžių.

„Aš dūšioje girininkas, man patinka sodininkystė, o tikroji mano profesija – inžinierius“, – pokalbio pabaigoje save apibūdina 55-erių sudargietis ir priduria, kad turi įvairių planų ir svajonių sodininkystės srityje. Pirmiausia planuoja pradėti auginti skiepytus sodinukus ir juos tiekti į rinką. Pasak pašnekovo, skiepijimas atvertų naujas riešutmedžių sodininkystės perspektyvas.