Nors šie metai žemdirbiams buvo sunkūs, cukrinių runkelių augintojai sako, kad šiemet derlius geras, ir viliasi, kad gautas pelnas už parduotus šakniagumbius kompensuos javų bei rapsų sektoriuje patirtus nuostolius. Mūsų rajono ūkininkai produkciją gabena į Marijampolės ir į Kėdainių cukraus fabrikus, tiesa, juose ateities perspektyvos neaiškios.

Verta auginti

Šiemet cukrinių runkelių augintojų šiek tiek sumažėjo, bet padidėjo cukrinių runkelių pasėlių plotai – rajone deklaruota 1944 ha. Daugiausiai jų auginama Šakių (826 ha), Barzdų (482 ha), Griškabūdžio (226 ha), Žvirgždaičių (138 ha) bei Slavikų (103 ha) seniūnijose. Ūkininkas Juozas Valaitis savo ūkyje plotus padidino 30 ha – iki 110 ha.

„Smulkių augintojų mažėja, nes jie neturi visos reikiamos technikos. Turintiems sėjamųjų, kombainų, krautuvų runkelius auginti apsimoka ir šios kultūros laukus jie plečia“, – sako ūkininkas ir kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas J. Valaitis. Pasak jo, auginti cukrinius runkelius šiame krašte verta ir sėjomainai.

„Iššalus žieminiams rapsams ir kviečiams, mūsų žemdirbiai pirmiausia vietoje jų sėjo runkelius. Kiti daugiau cukrinių runkelių ėmėsi auginti ir dėl kritusių rapsų, kviečių supirkimo kainų. Verta runkelius auginti dar ir dėl to, jog užsiimantys augalininkyste didžiuosius darbus baigia jau rugsėjį, o cukrinių runkelių dorojimas užtrunka iki gruodžio mėnesio, todėl atsiranda sąlygos žmonėms ilgiau darbuotis ūkiuose “, – įsitikinęs J. Valaitis.

Neturi savo laboratorijos

Ūkininkas J. Valaitis, lapkričio 3 d. pristatęs derlių supirkėjams, sakė, kad runkelių cukringumas yra mažesnis nei pernai, tik 16,9 procento (pernai 17,9 proc.), o purvingumas didesnis (šiuo metu 9 proc., pernai buvo 5,7 proc.). Tokie rodikliai, anot ūkininko, didelio džiaugsmo neteikia, juolab kad cukrinių runkelių derliaus dorojimas vienas iš sunkiausių darbų – praeitą savaitę ūkininkai murkdėsi purve, šią savaitę bijoma, kad derlius neužšaltų.

„Mes neturime nepriklausomos laboratorijos. Dabar vežame į perdirbėjų laboratorijas cukrinių runkelių mėginius švarumui, cukringumui nustatyti – tai lemia mokėjimo pagrindą“, – svarstė ūkininkas ir pridūrė, kad minėtose laboratorijose šį procesą nors ir stebi augintojų kooperatyvų atstovai, bet skaidrumo neužtikrina. J. Valaitis pasakojo, jog skiriasi abiejų fabrikų reikalavimas dėl kerpės nupjovimo aukščio, o tai žemdirbių taip pat netenkina.

Neliks kvotų

Pagal Europos cukraus reglamentą Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus: 64 tūkst. tonų tenka „Nordic Sugar Kėdainiai“, 26 tūkst. tonų – Marijampolės „Arvi cukrus“. Ši kvotų sistema 2017 m. pradžioje nustos galioti.

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovai informavo, kad 2017–2020 m. laikotarpiu, kai nebebus jokių kvotų, norima 80 proc. perdirbti reikalingo cukrinių runkelių kiekio palikti trijų kooperatyvų ūkininkams (tarp jų ir Sūduvos), o 20 proc. paskirti naujiems būsimiems augintojams, kurie atsirastų apie Kėdainius.

„Jau dabar Kėdainių cukraus fabrikas augintojams dengia ne visas runkelių atvežimo išlaidas, o tik už 80 km atstumą. O kai kuriems rajono ūkininkams runkelius tenka vežti ir 100–120 km. Todėl mažėja žemdirbiams liekanti pelno dalis. O jei netoli Kėdainių atsiras naujų cukrinių runkelių augintojų, dengiamos vežimo išlaidos dar sumenks ir gali likti iki 60 km“, – kalbėjo J. Valaitis.

Jo manymu, rajono ūkininkai mieliau rinktųsi artimesnį Marijampolės cukraus fabriką, bet ši įmonė atsiskaitymo su žemdirbiais neužtikrina, tad, kai neliks kvotų, cukrinių runkelių augintojų ateities perspektyvos bus dar labiau neaiškios. Šiuo metu supirkėjai moka 27 eurus už toną bazinio cukringumo cukrinių runkelių (bazinis cukringumas 16 proc.).

Buvo stabiliau

Per 100 ha cukrinių runkelių auginanti Žvirgždaičių seniūnijos ūkininkė Stasė Zlotogurovienė pasakojo, jog iš hektaro šiuo metu nuima apie 80 tonų šių šakniagumbių. Tiesa, ji mano, kad vasarą pliaupęs lietus sumažino šakniavaisių cukringumą. Anot ūkininkės, derliaus nuėmimo pradžioje runkelių cukringumas vos siekė 16 proc.

„Derlių pristatau ir į Marijampolės, ir į Kėdainių cukraus fabrikus. Kėdainių perdirbėjai atsiskaito du kartus per mėnesį, o marijampoliečiai žadėjo atsiskaityti iki gruodžio 10 d. Anksčiau viskas buvo stabiliau, o dabar reikia kovoti dėl savo uždirbtų pinigų“, – kalbėjo S. Zlotogurovienė.

Kompensuos nuostolius

Cukrinių runkelių augintojas iš Slavikų Kęstutis Bacevičius viliasi, kad gautas pelnas už parduotus šakniagumbius bus atsvara už javų sektoriuje patirtus nuostolius.

„Jau daug metų ūkininkauju ir vežu produkciją į Marijampolės cukraus fabriką, trauktis nežadu, nėra iš ko gyventi. Už praeitus metus atsiėmėm 50 proc. runkelių vertės prekėmis: trąšomis, sėklomis, chemikalais, kurie taip pat reikalingi ūkyje“, – pasakojo ūkininkas.

Šiemet Marijampolės cukraus fabrikas, ūkininkai ir UAB „Žvalguva“ sudarė trišalę sutartį, pagal kurią žemdirbiai nuo 50 iki 80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis.

Tokį atsiskaitymą kiti rajono ūkininkai vertina skeptiškai, nes, jų tvirtinimu, UAB „Žvalguva“ produkciją parduoda brangiau nei kitos įmonės.

Žada neapvilti

„Žadame šiais metais neapvilti ūkininkų, o sėkmingai bendradarbiauti. Iš viso šiuo metu turime sudarę apie 100 sutarčių su runkelių augintojais. Šiemet planuojame supirkti apie 300 tūkst. tonų cukrinių runkelių, pagaminti apie 40 tūkst. tonų cukraus“, – kalbėjo UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius.

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris sakė, kad fabrikas yra sudaręs sutartis su 350 žemdirbių, tarp jų – dvidešimt ūkininkų iš Šakių rajono.

„Kad žemdirbių nebaido dideli atstumai ir jie vis tiek runkelius gabena pas mus, greičiausiai lemia ilgalaikis įmonės įdirbis: ūkininkus tenkina sąlygos, kainos, be to, bendradarbiaujame ne pirmi metai, esame patikimi partneriai“, – patikino S. Mozeris.