Praeitą penktadienį vykusiame Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Šakių agronomų asociacijos ataskaitiniame susirinkime būrys rajono agronomų bei kitų žemės ūkio specialistų ne tik klausėsi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties mokslininkų pranešimų, bet ir pasidalino patirtimi, du šakiečiai tapo LAS Garbės nariais. Nuo šiol kiekvienų metų liepos 16-ąją visi Lietuvos agronomai minės savo profesinę dieną.

Sunkūs dirvožemiai

Mokslinę konferenciją pradėjusi LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė prisiminė agronomų agronomą Petrą Vasinauską, kuris, pasak jos, ne tik brangino Lietuvos žemę, bet ją mylėti išmokė ir Šakių rajono žemdirbius – jis 1935 metais buvo Šakių apskrities agronomas.

Dr. S. Maikštėnienė, kalbėdama apie mūsų rajono dirvožemius, priminė, kad jie yra sunkūs, t. y. vyrauja lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai. Tokie dirvožemiai sudaro 18 proc. Lietuvos teritorijos ir vyrauja apie Šakius ir Pasvalį. Pasak mokslininkės, šie dirvožemiai yra mažai laidūs vandeniui.

„Šiandien važiuojant pas jus, buvo matyti laukuose telkšančios balos. Kokius išvysime pavasarį žiemkenčius, dar nežinia, bet siekiant pagerinti pasėlių augimo sąlygas siūlau pavasarį taikyti pasėlių akėjimą. O nualintą dirvožemį atstatyti vienu organinių trąšų šaltiniu – šiaudais“, – patarė dr. S. Maikštėnienė ir pridūrė, kad tarpiniai pasėliai (dobilai, garstyčios ir kiti) ne tik pagerina arimo sąlygas ir kokybę, apsaugo dirvožemį nuo tiesioginio atmosferos poveikio, bet ir stabdo piktžolių augimą.

Tobulėti yra kur

Patarimų, kaip įdirbti molingą dirvožemį, negailėjo ir LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyresn. mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Velykis, anot jo, labai svarbu parinkti tinkamus padargus. Sunkioms molingoms dirvoms arti mokslininkas siūlo pasirinkti plūgus su priešplūgiais, nes, anot jo, taip suartą dirvą dažniausiai bus lengviau ir greičiau įdirbti. Dr. A. Velykis apgailestavo, kad ruošiant žemę žieminiams augalams beveik nenaudojami arimo volai. Mokslininkas mano, kad bearimis žemės dirbimas yra našesnis ir pigesnis už arimą.

„Nors arimas kasmet Lietuvoje gražėja, tobulėti dar yra kur. Todėl kiekvienas ūkininkas, prieš pasirinkdamas technologijas, turėtų pamąstyti apie perspektyvą. Gerai suarti lauką reikia aukštesnės traktorininko kvalifikacijos ir didesnės patirties negu atlikti bearimį žemės dirbimą“, – svarstė dr. A. Velykis.

Kalbėjęs dar vienas mokslinis darbuotojas dr. Vidas Damanauskas teigė, kad dirvožemio suslėgimas žemės ūkio technika gadina dirvos struktūrą ir kitas fizines savybes, o svarbiausia – apsunkina normalų augalų šaknų augimą. Jis patarė mažinti oro slėgį padangose, mažinti jų pasipriešinimą bei sureguliuoti įvairius darbus taip, kad nebūtų intensyviai dirbama, kai dirva yra šlapia.

Mokslininkai su ūkininkais kalbėjosi apie pastaruoju metu labiausiai plintančias piktžoles. Dr. Laura Masilionytė paminėjo tuščiąją avižą ir smilguolę. Ji patarė, kad ten, kur išplito smilguolė, reikėtų kuriam laikui atsisakyti žieminių kultūrų, jei išplito tuščioji aviža – vasarinių.

Nauji garbės nariai

Susirinkime dalyvavusi LAS pirmininkė Giedrė Butkienė pasidžiaugė, kad nuo šių metų liepos 16-oji oficialiai paskelbta Agronomų diena. Pasak jos, iniciatyvą turėti savo profesinę dieną prieš dvejus metus iškėlė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai. Ji padėkojo susirinkime dalyvavusiam Seimo nariui Mindaugui Basčiui, kuris prisidėjo prie procedūrinių klausimų sprendimo, kad Agronomų diena būtų patvirtinta kaip valstybės atmintina diena.

„Manau, kad agronomo profesija yra labai svarbi visai mūsų šaliai. Mes nuolat turim įsisavinti gyvenimiškas agronomijos pamokas, tobulėti ir mokytis. Agronomai kasmet net šalies kraštovaizdį keičia: čia laukai juoduoja arimų riekėmis, žaliuoja želmenys, nekalbant jau apie tai, kiek žemdirbiai prisideda prie vidaus ekonomikos plėtros“, – dėkojo šakiečiams pirmininkė G. Butkienė, o už aktyvų dalyvavimą profesinėje agronomų veikloje. Ji įteikė padėkas agronomams Vintautui Kasperavičiui (Slavikai) bei Vidmantui Muraškai (Šakiai). Dviems agronomams buvo suteikti LAS Garbės nario vardai: Henrikui Braškiui (ilgamečiam LAS nariui, Voniškių ŽŪB bendrovės vadovui) bei Jonui Valaičiui (bulvių sėklininkystės bendrovės „Šaka“ agronomui).

Didėja gretos

Agronomai susirinkę į ataskaitinį susirinkimą aptarė ir kitus svarbius reikalus. Šakių agronomų asociacijos pirmininkas Romas Pukinskas, apžvelgdamas ataskaitinį laikotarpį, akcentavo, kad reikėtų suaktyvinti nario mokesčio rinkimą, pasidžiaugė asociacijos valdybos veikla, padėkojo rėmėjams bei visiems susirinkusiems palinkėjo derlingų ateinančių metų.

Apie 70 narių vienijančią rajono agronomų asociaciją papildė dar du nauji nariai – Mindaugas Martinaitis (Šakių sen.) bei Tomas Kažemėkaitis (Sintautų sen.).