VDI įspėja, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos.  Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17ºC, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20ºC). Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

 

Ypač atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.

Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.

Veterinarijos specialistai teigia, kad daugelis Lietuvoje auginamų gyvūnų nėra atsparūs žemai oro temperatūrai, neprisitaikę žiemoti atšiauriomis žiemos sąlygomis. Žiemą gyvulių laikytojai turėtų pasirūpinti, kad laikomi augintiniai būtų sočiai pašerti, pagirdyti, pakreikti, jų laikymo patalpose nebūtų skersvėjų.

„Šiuo metu būtina užtikrinti, kad būtų užsandarinti pastatų, kuriuose laikomi gyvuliai, langai, durys, plyšiai, paliekant praviras tik ventiliacijos angas. Jei gyvulys sočiai paėdęs, atsigėręs, jam paruošta sausa, šilta guoliavietė, tai jam ir gana žema aplinkos temperatūra nėra baisi“, – sako Šakių VMVT specialistai.

Pasak jų, šalčių metu padidėja pašarų suvartojimas, nes kiekvienam gyvūnui būtina suėsti papildomai, kad jis galėtų išlaikyti reikalingą kūno temperatūrą. Todėl reikėtų gyvūnus šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais.

Veterinarai perspėja – pats metas atkreipti dėmesį ir į graužikų naikinimą, nes šaltuoju metu jie traukia ieškoti maisto į ūkinius pastatus, namus, rūsius, pašarų sandėlius, tuo sudarydami grėsmę pašarų saugai, iškyla užkrečiamų ligų pavojus.

Šakių VMVT atkreipia ir gyvūnų vežėjų dėmesį, kad šalčių metu pervežant gyvūnus nenukentėtų jų gerovė nuo  patiriamo temperatūros šoko. Transporto priemones būtina kreikti, vežėjai turi užtikrinti, kad vežimo metu nebūtų skersvėjų ir pan.

„Būtina nepamiršti ir mūsų auginamų šuniukų ir kačiukų. Daugelis gyvūnų savininkų įsitikinę, kad šunį, katę nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau, kai lauko temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių padalos, vien kailis gali ir nepadėti. Ypač trumpaplaukių veislių šunims. Todėl rekomenduojame šiems gyvūnams pagerinti šėrimą, užtikrinti, kad jie gautų pakankamai geriamo vandens, turėtų šiltą, sausą guolį. Būtina pasirūpinti, kad vanduo neužšaltų, jį dažniau keisti, būdos angas uždengti audiniu, kad nebūtų tiesioginio vėjo traukimo. Nepalikite gyvūnų be priežiūros“, – ragina veterinarai.

Pasak Šakių VMVT viršininkės Kristinos Paškevičienės, jų tarnyba reaguoja į visus pranešimus dėl naminių gyvūnų nepriežiūros, operatyviai tiria kiekvieną pranešimą. 2016 m. tarnyboje buvo gauti 14 gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pranešimų, iš kurių devyni pasitvirtino. K. Paškevičienė pasakojo, kad dažniausiai atliekamas aiškinamasis darbas, apeliuojama į žmogaus sąžinę, neretai prašoma ir rajono seniūnijų, policijos komisariato pagalbos. Skiriamos administracinio poveikio priemonės.

„Draugo“ inf.