Praėjusį penktadienį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje darbdaviams ir socialiniams partneriams pristatytos darbo rinkos tendencijos ir perspektyvos, analizuota skirtingų kartų darbuotojų ir darbdavių santykiai, pasidžiaugta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektu.

Išgirsti vieni kitus

Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pastebėjo, kad sparčiai kintanti darbo rinka verčia įstaigą augti ir ieškoti būdų prisitaikyti prie tų pokyčių, ir, pasak vedėjos, tik dirbant kartu su socialiniais partneriais ir darbdaviais galima pasiekti rezultatų.

Rajono savivaldybės vicemeras Edgaras Pilypaitis susirinkusiųjų teiravosi, ką daryti, kad neišsilakstytų tie patys dar dirbantys rajono žmonės.

„Manau, šio susitikimo esmė, kad vieni kitus išgirstume, įsiklausytume į lūkesčius, planus bei strategijas. Turėtų būti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei valdžios bendradarbiavimas, tik tuomet galime išlikti. Išeiti iš čia yra lengviausia, bet ar tai geras sprendimas ateinančioms kartoms? Todėl manau, kad viešasis sektorius turėtų gauti daugiau paslaugų iš vietinio verslo“, – kalbėjo vicemeras ir dar pateikė pavyzdį pasvarstymui – ar geras buvo sprendimas į miesto centrą įsileisti didžiuosius prekybos centrus. Miestas, pasak vicemero, prarado veidą, kokį turėjo anksčiau.

Mažėja gyventojų

A. Stasiulienė kalbėjo, kad Lietuvos darbo rinka atsigavo po gilios ekonominės krizės, todėl artimiausioje ateityje išliks nuosaikios teigiamos tendencijos.

Analizuojant gyventojų skaičių nuo 2010 iki 2017 m. Marijampolės apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo beveik 22 tūkst., o Šakių rajone per minėtą laikotarpį – 4 tūkst. 500 gyventojų. Šių metų pradžioje Šakių rajone savo gyvenamąją vietą rajone deklaravo 28 tūkst. 986 gyventojai. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius 2016 m. rajone buvo – 18 tūkst. 24 asmenys.

A. Stasiulienė informavo, kad buvo apklausti 80 mūsų rajono darbdavių, iš kurių nė vienas 2017 metais rimtų pokyčių neplanavo. Planuojama, kad 2017 m. paklausiausios profesijos bus pardavėjų, padavėjų, virėjų, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, plataus profilio statybininkų bei inžinierių, metalo apdirbimo staklių operatorių ir kt.

2016 m. gruodžio 31 d. registruotas nedarbas rajone sudarė 9,2 proc. Prognozuojama, kad 2017 m. gruodžio 31 d. nedarbo lygis bus 8,6 proc. Šiais metais Šakių rajone turėtų išlikti daugmaž toks pat bedarbių skaičius –1 tūkst. 720.

82 proc. bedarbių iš kaimo

A. Stasiulienės teigimu, šiais metais darbo jėgos paklausa toliau augs, tačiau nežymiai. Spartesnį augimą ribos stagnuojančios eksporto rinkos, mažos investicijų apimtys, bet darbo jėgos pasiūla, nepaisant aukšto aktyvumo lygio, toliau smuks – tai lemia emigracija.  

„Mes esame kaimiškasis rajonas, todėl dauguma bedarbių yra kaimo žmonės. Susisiekimas žmonėms iš atokių seniūnijų į darbo vietas, pavyzdžiui, Šakiuose viešuoju transportu yra praktiškai neįmanomas. Dauguma kaimo žmonių yra praradę kvalifikaciją, gebėjimus ir įgūdžius, todėl tokius žmones sunku grąžinti į darbo rinką. Todėl kviečiu seniūnus ir seniūnijų darbuotojus analizuoti kiekvieno ieškančio darbo žmogaus galimybes ir kartu padėti jiems grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo A. Stasiulienė.

Per 2016 m. darbo biržos Šakių skyrius įdarbino 1 tūkst. 810 asmenų, į aktyvias darbo rinkos priemones nukreipta 729 asmenys, į profesinį mokymą – 207 asmenys, 128 įdarbinanti subsidijuojant.

Šakių skyriaus vedėja A. Stasiulienė susirinkusiems papasakojo apie keturis įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus, kurie parengti tikslinėms asmenų grupėms. Pavyzdžiui, projekto „Naujas startas“  metu šiais metais 61 jaunuolis (16–29 metų amžiaus) bus skatinamas integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti.

Skirtingos kartos

Šakių skyriaus Jaunimo užimtumo skyriaus vyr. specialistė Eglė Plančiūnienė susirinkusiems kalbėjo, jog šiuo metu darbo rinkoje sukasi net keturių kartų atstovai: Kūdikių bumo karta, X kartos atstovai, Y kartos darbuotojai bei Z kartos jaunuoliai.

„Dažnas pas mus besiregistruojančio jaunuolio nedarbo motyvas: „Nepatiko man tas darbas“, „Nesąmonė ten dirbti“, „Ką aš čia arsiu už tokius pinigus“, „Ką čia tam kaime veikti, varysiu į užsienį“. O štai ką kalba darbdaviai: „Niekas nenori dirbti, tingi“, „Nori nieko neveikdami gerai gyventi“, „Labai jau nepastovūs tie jaunuoliai“, „Šovė kas į galvą ir meta tą darbą“ ir pan. Manau, tokio nesusikalbėjimo priežastys iš dalies yra skirtingų kartų darbuotojai ir darbdaviai“, – svarstė E. Plančiūnienė.

Kūdikių bumo kartai (gim. 1956–1970 m.) daug svarbiau darbovietėje pripažinimas, aiškumas. Jiems darbe būtina žinoti aiškią viziją. Taip pat šios kartos žmonės ryškiau pasižymi noru konkuruoti.

X karta (gim. 1970–1982 m.) yra inovatoriai ir maištininkai. Labai savarankiški, veržlūs, svajoja apie prasmingą karjerą, nebijo keistis ir mokytis. Jie darbe itin vertina teisingumą ir vertybes.

„Daugiausia darbo rinkoje yra Y kartos (gimę nuo 1983 m.) atstovų, ši karta yra ir mūsų jaunimo užimtumo skyriaus klientai. Tai interneto, socialinių tinklų vaikai, augę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje“, – kalbėjo E. Plančiūnienė ir pridūrė, kad Z kartos jaunuolių (gimę apie 2000 m. ir vėliau) kol kas nedaug dalyvauja darbo rinkoje, į ją įsilies po penkerių metų.

Apibendrindama E. Plančiūnienė pažymėjo, kad nereikia bijoti suburti skirtingų kartų atstovus darbovietėje, daugiau bendrauti su visais darbuotojais ir atsiliepti į jų poreikius.

Trūksta profesijų

UAB „Lauksva“ atstovė Asta Gvildienė pristatė projektą „Specializuotų ir ekosistemų diegimas kuriant naujas darbo vietas“, kurio metu bendrovė įsigijo dešimt naujų įrengimų.

„Susidūrėme su problema: pasirodo, Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra kompiuterizuotų pjaustymo staklių operatorių. Bet mes sėkmingai įgyvendinom projektą, patys vedėm apmokymus  ir įdarbinom septynis žmones, kurie šiuo metu jau sėkmingai dirba prie naujų technologijų“, – kalbėjo A. Gvildienė.