Praėjusią savaitę AB „Swedbank“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai visus suinteresuotus asmenis kvietė į jau tradicine tapusią konferenciją, kurioje apžvelgtos pagrindinės makroekonomikos tendencijos, esminiai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai miestų ir rajonų savivaldybėse bei kitos aktualijos.

Situacija savivaldybėse

„Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis kiekvieną aktualiją aptarė plačiau. Lietuvoje tęsiasi teigiamos nedarbo kitimo tendencijos ir 2016 m. IV ketv. nedarbo lygis šalyje siekė 7,6 proc. Apskritai nedarbas per metus sumažėjo beveik visose apskrityse, išskyrus Telšių apskritį. Marijampolės apskrityje nedarbo lygis siekė 10,4 proc.

Kalbant apie darbo užmokestį savivaldybėse, skirtumas yra gan didelis. Pavyzdžiui, didžiausias vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra Vilniuje ir siekia 693 eurus, mažiausias – Šalčininkų rajone, viso labo 432 eurai. Šakiai irgi neturi kuo pasigirti: tarp 60 savivaldybių pagal darbo užmokesčio dydį esame 39 vietoje. Rajone vidutinis darbo užmokestis siekia 478 eurus. Greta Šakių savivaldybės rikiuojasi Anykščiai, Biržai, Pasvalys ir Lazdijai.

Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjančiais savivaldybių biudžetais (praėjusiais metais augo 13 proc.) ir mažėjančiomis skolomis. Kaip ir kitų savivaldybių, taip ir Šakių, – biudžetas auga. Patvirtintame 2017 m. biudžete – 25 mln. 535 tūkst. eurų pajamų, o išlaidų – 26 mln. 49 tūkst. eurų. Biudžeto deficitas – daugiau nei 514 tūkst. eurų.

Deja, gyventojų skaičius rajone mažėja greičiau nei Lietuvoje. 2016m. jų sumažėjo 2 proc. Per penkerius metus nuo 32 tūkst. sumažėjo iki 29339 gyventojų.

„Tai daug ar mažai? Aš manyčiau, kad daug. Šakiai „traukiasi“ greičiau nei likusi šalis. Kauno savivaldybėje šis mažėjimas siekia 1 proc.“, – komentavo S. Drasutis.

Kalbant apie migraciją, iš Šakių praėjusiais metais išvyko 337 žmonės, atlyginimai čia taip pat auga ne taip sparčiai – per šešerius metus darbo užmokestis padidėjo 20 proc., tiek pat jis didėjo ir didžiuosiuose šalies miestuose.

„Kadangi Šakiai yra miestas, kuriame mokami vieni iš mažesnių atlyginimų, tai, norint pasivyti Lietuvos vidurkį, tokiu pačiu tempu augti neužtenka. Augimas turėtų būti greitesnis“, – kalbėjo pranešėjas.

Makro

Prakalbus apie pagrindines makroekonomikos tendencijas, S. Drasutis pasakojo, kad bendro vidaus produkto (BVP) augimas praėjusiais metais buvo 3,2 proc. Prognozuojama, kad šiais metais BVP augimo tendencijos bus dar geresnės. Didžiausią įtaką BVP daro Kinijos ekonomika, kuri, kaip kalbėjo S. Drasutis, po truputį „traukiasi“, nors kitais metais šios šalies ekonomika bendram vidaus produktui darys dar gana didelę įtaką, tačiau šios šalies ekonomikos augimą perima ir kitos šalys, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Indija, kurių rezultatai taip pat sparčiai gerėja. Pasirodo, geros žinios prognozuojamos ir Rusijai: šioje šalyje 2015–2016 m. buvo neigiama ekonomikos augimo stadija, dabar šis augimas sparčiai didėja. Tiesa, pasaulio ekonomikai didžiausią įtaką iki šiol darė išsivysčiusios šalys, tačiau dabar gana didelis vaidmuo tenka ir besivystančioms šalims.

Kaip kalbėjo S. Drasutis, pastarosios ekonomikos tendencijos yra daug geresnės nei buvo tikėtasi. Kiekvieną kartą, kai ekonomikos netikėtumo indeksas yra didesnis nei 0, tai parodo gerėjančią situaciją. Geri rezultatai pastebimi JAV ir euro zonos šalyse.

Įdomu tai, kad JAV asmenys, jaunesni nei 35 m., turi iki 35 proc. nuosavo nekilnojamo turto, bendras šios šalies gyventojų, turinčių šio turto, rodiklis – 60 proc. (Lietuvoje jis siekia 90 proc.).

Konferencijoje S. Drasutis taip pat aptarė vartotojų lūkesčius. Euro zonos gyventojų pasitikėjimo rodiklis yra vis dar žemiau 0 proc. ribos. Tai rodo, kad gyventojai apie savo ateitį vis dar galvoja negatyviai. Žvelgiant iš kitos pusės, šis rodiklis geresnis buvo tik 2007 m.

Džiugi žinia, jog atlyginimai šalyje didės. Praėjusiais metais bruto (neatsakičius mokesčių) atlyginimas kilo 7,8 proc., šiais metais jis turėtų kilti dar 5–6 proc.

„Kita vertus, neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo augimas, atmetus infliaciją, rodo, kad vis daugiau mūsų pinigų „suvalgys“ kainų kilimas. Žmonių perkamoji galia „ant popieriaus“ padidės vidutiniškai 6 proc., bet kadangi infliacija sudarys apie 3 proc., tai žmonių perkamoji galia tepadidės 2 proc.

Apžvelgiant metinį atlyginimų, užimtumo ir produktyvumo pokytį pastebima, jog nors atlyginimai didėja, žmonės dėl to aktyvesni netapo.

Tiesa, per pusantrų metų vidutinis atlyginimas šalyje išaugo 15 proc. ir dabar siekia 639 eurus, atskaičius mokesčius. S. Drasučio nuomone, 15 proc. yra daug, lyginant su tuo, jog žmonių darbo našumas visiškai neaugo.

Kalbant apie emigraciją, skaičiai nedžiugina, anaiptol – šokiruoja. Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko rekordinis skaičius žmonių – 30 tūkst., dar apie 10 tūkst. mirė. Gyventojų skaičiaus pokytis per metus pasiekė 1,4 proc.

„Pirmi metai, kai atlyginimai auga, kainos didėja, bet nedaug, našumas nedidėja ir žmonės smarkiai nepersidirba, turime nedeficitinį biudžetą, nedarbo lygis mažėja, tačiau turime augančią emigraciją. Nekoreliuoja šie dalykai. Atrodo, reikalai taisosi, bet žmonių išvažiuoja vis daugiau“, – pastebėjimais dalijosi valdytojas.

Po S. Drasučio pateiktos apžvalgos Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vadovė Vera Mileikienė plačiau pristatė rūmus, juose dirbančios bendruomenės viziją, misiją, veiklas bei paslaugas.