silumos tinklai
Nuotr. UAB „Šakių šilumos tinklai“ vadovas Laimutis Kasparavičius (antras iš dešinės) akcentavo, kad investicijos į šilumos ūkį prisideda prie mažėjančių šilumos sąskaitų gyventojams.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rajono vadovai tęsia pažintį su miestui ir gyventojams svarbiomis įmonėmis. Šį kartą lankytasi UAB „Šakių šilumos tinklai“. Kalbėta apie per įmonės gyvavimo laiką nuveiktus darbus, šilumos kainas ir įmonės problemas, apžiūrėti gamybos įrenginiai.

Įmonės vadovas Laimutis Kasparavičius susitikimo pradžioje padėkojo rajono savivaldybės vicemerui Bernardinui Petrui Vainiui ir administracijos direktoriui Dainiui Grincevičiui, kad šie apsilankė įmonėje. Pasirodo, anksčiau įmonė retai sulaukdavo tokio savivaldybės vadovų dėmesio. Dviejų valandų neužteko įmonei apžiūrėti ir aptarti, kaip tvarkosi šilumininkai.

L. Kasparavičius patikino, kad nuo 2001 m., kai įmonė atsiskyrė nuo AB „Kauno energija“, padaryta daug darbų: 2002 m. bendrovei buvo perduotas Gelgaudiškio šilumos ūkis, kurio renovacija pradėta 2007 m. ir miestelyje atkurtas centralizuotas šildymas, pastatyti keturi šiaudais kūrenami katilai. Nutiesti 1225 metrai šilumos perdavimo vamzdyno, panaudojant bekanalę technologiją, sujungė 14 gyvenamųjų namų, įvairias miestelio įstaigas ir kitus objektus.

Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ techninio direktoriaus Simano Valaičio, 2001–2005 m. Šakių mieste buvo įrengiami šilumos paskirstymo punktai.

„Pradėjom V. Kudirkos gatvę, deja, tuo metu rajono valdžios žadėtų 450 tūkst. litų nesulaukėm. Mes esame įsipareigoję šilumos vartotojams, atliekame nepertraukiamą darbą ištisą parą, pusę metų tęsiasi šildymo sezonas, bet tuometinė valdžia mūsų įmonei pritaikė mažesnį atlyginimų koeficientą nei, pavyzdžiui, UAB „Šakių vandenys“, išeitų, kad mes žemesnė kategorija“, – kalbėjo S. Valaitis.

Anot jo, per tą laikotarpį atlikta trasų renovacija – šilumos tinklų ilgis Šakių mieste siekia apie 6,3 km, 63 proc. jų renovuota, mažinami tinklų diametrai, todėl mažėja šilumos nuostoliai.

Nuo 2014 m. nupirktas ir pastatytas bei sėkmingai eksploatuojamas 5 megavatų (MW) galios biokuro katilas, bendra biokuro deginimo įrenginių galia šioje katilinėje sudaro 13,2 megavatų. Katilinė dirba tik šildymo sezono metu, išskyrus 1 MW katilą, kuris tiekia karštą vandenį miesto gyventojams. Pakaitomis dirba ir V. Kudirkos gatvėje esančioje katilinėje veikiantis 2 MW biokuro katilas. Įmonė aptarnauja taip pat pavienius namus Lekėčiuose ir Kęstučio g. (Šakių mieste).

Susitikimo metu diskutuota ir dėl galimybių sutrumpinti karšto vandens tiekimo sustabdymo mieste terminą. Bet pasak S. Valaičio, karšto vandens tiekimo nutraukimas iš dalies priklauso nuo to, kaip ilgai užtrunka šilumos apskaitos prietaisų patikra. Techninis direktorius įsitikinęs, kad jei įmonė turėtų kuo pakeisti minėtus prietaisus, tai gyventojai be vandens galimai liktų tik apie savaitę. Įmonei reikėtų apie 70 apskaitos prietaisų, jie kainuotų apie 25 tūkst. eurų. Įmonė pažadėjo, kad ateityje terminas bus sutrumpintas.

Kalbėdami apie kainas, šilumininkai akcentavo, kad 2012 m. kaina už vieną kilovatvalandę buvo pasiekusi piką, šiluma kainavo 28 centus (8 euro centai), nuo to laiko kaina nuolat mažėjo. Šiandien ji yra 5,94 euro centai už kilovatvalandę.

„Kainų komisija nevertino 2014–2016 m. gražintų pinigų bankams, juos pavadino papildomomis pajamomis. Nesuprantu aš jų metodikų. Kai įmonei nuima pusę milijono eurų, tai jos finansinis stuburas sulaužytas“, – teigė L. Kasparavičius. Bendrovė dėl šios situacijos kreipėsi į Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir atsakymo lauks iki rugsėjo 6 d. Vadovas svarstė, ar nepritrūks pinigų darbuotojų atlyginimams.

Į pokalbį įsijungusi įmonės vyr. buhalterė Vida Lažauskienė bandė paaiškinti susidariusią situaciją ir patikino, kad pagal naująją kainų skaičiavimo metodiką nebuvo perskaičiuotos pastoviosios sąnaudos. Ji taip pat akcentavo, kad dar viena problema – apyvartinių lėšų trūkumas.

„Bankams reikia grąžinti paskolas, o gyventojų įsiskolinimus nurašom į beviltiškas skolas. Dabar mes turim 216 tūkst. beviltiškų skolų, iš to skaičiaus 35 tūkst. eurų – socialinių būstų šilumos vartotojų. Iš viso gyventojai įmonei skolingi apie 300 tūkst. eurų“, – aiškino vyr. buhalterė.

Rajono vadovai teiravosi, kokių priemonių įmonė imasi, kad išieškotų skolas iš šilumos vartotojų. Pasak V. Lažauskienės, minėtos skolos yra teismų priteistos šilumos vartotojams, perduotos antstoliams, tačiau skolos vangiai susigrąžinamos, per šių metų pusmetį įmonė iš skolininkų susigrąžino tik 14 tūkst. eurų. Šilumininkai bijo, kad, neduok Dieve, jei mieste trūktų šilumos trasa, jie neturėtų iš ko ją tvarkyti, todėl prašė rajono vadovų surasti pinigų apmokėti bent vieną šių metų įmoką bankui už paimtą kreditą Gelgaudiškio ūkio modernizavimui.

Administracijos direktorius D. Grincevičius siūlė šilumininkams daugiau komunikuoti su gyventojais, atsižvelgti į jų pastebėjimus, pavyzdžiui, kai žiemą butuose būna per karšta. Taip pat kalbėta, kokią finansinę įtaką šilumos įmonei padarys daugiabučių renovacija.

Rajono vadovai apžiūrėjo UAB „Šakių šilumos tinklai“ teritoriją užkopę ant stogo. Teritorija išties sutvarkyta, L. Kasparavičius paminėjo, kad artimiausiu metu reikia pakeisti katilinės langus. Tiesa, rajono administracijos direktorius linkęs manyti, kad įmonės administracijos patalpos galėjo būti suremontuotos anksčiau.

Vaikščiodami po įmonės centrinę katilinę, savivaldybės atstovai užsuko į valdymo punktą, apžiūrėjo naują biokuro katilą ir jo pagalbinius įrenginius. Šioje katilinėje esantis dūmtraukis yra 45 metrų aukščio, S. Valaitis užtikrino, kad kūrenant biokuru į aplinką išmetama mažiausiai teršalų. Biokuro deginimo metu susidariusius pelenis išveža vienas rajono ūkininkas.

S. Valaitis pasakojo, kad per metus centrinėje katilinėje sudeginama 1700 ekvivalento biokuro. Pasak S. Valaičio, biomasę įmonė įsigyja „Baltpool“ biržoje. Konkursą tiekti šiaudus Gelgaudiškio katilinei laimėjo ir trys mūsų rajono ūkininkai.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos