baneris leidinys

rinkevicius verslas
Nuotr. Rajono savivaldybės Verslo tarybai bediskutuojant apie regionų specializaciją UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius (antras iš kairės) teigė, kad valdžiai nederėtų imituoti kažkokių veiksmų ir priiminėti sprendimų už dešimtis tūkstančių verslininkų.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ  

Antradienį vykusiame rajono savivaldybės Verslo tarybos posėdyje daugiausiai dėmesio buvo skirta diskusijai apie regionų specializacijas, kokiu keliu būtų geriausia pasukti ir kokios galimos specializacijos matomos mūsų rajone.

Prioritetas – žemės ūkis

Išsamiai regionų specializacijos klausimas buvo pristatytas per rugsėjo viduryje Šakiuose vykusį Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdį. Jau tuomet Vidaus reikalų viceministras Giedrius Sturplys kalbėjo, kad regioninė politika yra keičiama iš vienodos į kiekvienam regionui pritaikytas atskiras priemones, geriausiai atitinkančias kiekvieno situaciją. Vėliau, kaip kalbėjo viceministras, po aptarimų darbo grupėse būtų išrinktos kelios iniciatyvos, kurios taptų pilotinėmis, stebint, kokius rezultatus šie pokyčiai duoda. Kalbant apie Šakius buvo pristatyta, kad viena iš stipriausių industrijų mūsų krašte yra žemės ūkis, kiti svarbūs sektoriai – miškininkystė ir baldų gamyba.

Už regioninę politiką atsakingos Vidaus reikalų ministerijos specialistai jau prieš kurį laiką visiems dešimt regionų išsiuntinėjo kvietimus dėl dar nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų skyrimo regionų specializacijai stiprinti. Kitaip tariant, lėšas nukreipti į stipriausias, įdomiausias investuotojams regionų sritis. Šiuo metu vykstančiuose regionų plėtros tarybų posėdžiuose susirinkę savivaldybių merai, verslo atstovai privalo išgryninti regionų, kuriems jų savivaldybės priklauso, specializacijas.
Verslo tarybos posėdyje rajono meras Edgaras Pilypaitis kalbėjo, kad „nors žemės ūkis didžiausiu burbulu įvardintas, tai dar tikrai nereiškia, kad jis stipriausioji mūsų pusė“. UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius retoriškai klausė: jei žemės ūkis yra stipriausioji pusė, kas atneš pridėtinę vertę, kas įdarbins šimtus ar tūkstančius žmonių?..

Savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas pagarsino, jog Vidaus reikalų ministerijos pagrindinė mintis ir buvo – surengti savotiškas regionų lenktynes, kurių metu paaiškės, kurie du regionai greičiausiai nusimatys savo specializacijas ir tikslus.

„Jie taip ir sako: jūs, dešimt regionų, lenktyniaukite, o mes įvertinsime, kaip jūs susitarėte, kokia linkme einate ir ką žadate padaryti už jums skirtus pinigus“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Podukros vieta?

UAB „Agrolina“ vadovė, savivaldybės tarybos narė Raminta Jakelaitienė kalbėjo, jog, be abejonės, žemės ūkio specializacija yra mūsų rajone ryški, būtent dėl to ir rengiama žemės ūkio produktų perdirbimo strategija. Tiesa, R. Jakelaitienė minėjo, kad rajone gausu smulkių ūkių, tačiau iš 3 tūkst. ūkių, efektyviai ūkininkaujančių tėra 500. Verslininkės manymu, smulkiųjų ūkių išgyvenimas – specializacija, tikros nišos suradimas.

„Pasigilinus, ko reikia rinkoje, labai didelis trūkumas desertinių obuolių augintojų, net vidaus rinkai jų nepakanka. Mūsų rajone 70 proc. žmonių gyvena kaime, manau, galima žmones suorientuoti kryptingai ir jiems padėti. Verslas žemės ūkyje juda, drįstu teigti, savarankiškai. Matome, kad rajone daugėja elevatorių, konkurencija stipri. Kita vertus, yra pamąstymų apie paukštininkystės ūkius, turime vieną stipriausių daržovininkystės kooperatyvų. Kai lankiausi pas kolegas, Kudirkos Naumiestyje auginančius bulves, jie išsakė mintį, jog rajone galėtų atsirasti, kad ir nedidelis cechas, kuriame būtų gaminami bulvių traškučiai“, – pastebėjimais dalijosi R. Jakelaitienė.

Štai E. Rinkevičius teigė nesuprantantis, kodėl valdžia priima sprendimus už dešimtis tūkstančių verslininkų.

„Mano galva, valdžia neturi imituoti kažkokių veiksmų. Reikia leisti žmonėms imtis iniciatyvos, jie patys priims geriausius sprendimus. Pasakė, kad turi regionams 50 mln. eurų, iš kur jie juos turi? Taigi mes patys tuos pinigus sumokėjome. Tegul sumažina tais 50 mln. eurų mokesčius tiems regionams ir verslininkai patys nuspręs, ką daryti: auginti javus ar desertinius obuolius. Jau kelerius metus keliu tuos pačius klausimus. Negalime spręsti degtukų problemos, jei problema – gaisras“, – nuomonę išsakė E. Rinkevičius.

Savaime suprantama, labiausiai ne tik Šakių rajono verslininkai, bet, ko gero, ir kitų mūsų regiono miestų atstovai baiminasi, kad didžioji pinigų dalis bus atriekta Marijampolei, o tiek Šakiai, tiek Kazlų Rūda, tiek Vilkaviškis ar kitas miestas liks mažai arba nieko nepešę. Kita vertus, E. Pilypaičio teigimu, galima virkauti ir skųstis, tačiau reikia nuspręsti, kaip elgtis toliau, kad Šakiai neliktų podukros vietoje.

Šiuo klausimu jau ne kartą diskutuota Marijampolės regiono plėtros posėdyje, toks susitikimas organizuotas ir šį trečiadienį. Jame dalyvavęs rajono meras komentavo, kad į posėdį, nors iki tol buvo planuota, neatvyko nė vienas Seimo narys ar regionų politiką kuruojančios Vidaus reikalų ministerijos specialistas. Iki spalio 9 d. bus patvirtinta mūsų regiono darbo grupė, kuri spręs specializacijų klausimą ir iki lapkričio 15 d. sprendimą pateiks Vidaus reikalų ministerijai. Tiesa, jau dabar kalbama, kad Marijampolės regione bus taikomos vadinamosios „3M“ specializacijos – maisto, medienos ir metalo pramonės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos