vandenys kontrole
Nuotr. UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas (centre) teigė: jeigu nutiks taip, kad Aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašytas įsakymas bus paliktas galioti, neliks kito kelio, kaip kreiptis dėl sumos išdalijimo kuo ilgesniam terminui ir po truputį milijoninę baudą sumokėti.

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Pirmadienį savivaldybės Kontrolės komiteto nariai surengė pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį į UAB „Šakių vandenys“. Su įmonės vadovu Kęstučiu Vilkausku prie bendro stalo buvo aptarti šių metų rodikliai bei įmonei gresianti milijono eurų bauda.

Komiteto nariai su direktoriumi pirmiausiai aptarė šių metų finansinius įmonės duomenis. Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį ir praėjusių, įmonės pajamos sumažėjo 9 proc. Antrame ketvirtyje jau buvo pastebėtas pajamų augimas (beveik 2 proc. didesnės pajamos nei praėjusių metų laikotarpiu), o trečią ketvirtį planuojama 6 proc. didesnės pajamos. Komiteto nariai domėjosi, kokia situacija šį ketvirtį dėl parduoto vandens. Anot K. Vilkausko, per paskutinius tris mėnesius vandens parduota 1600 kub. m mažiau.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Tarnauskas įmonės direktoriaus teiravosi, kaip įmonė piniginiu atžvilgiu, preliminariais skaičiavimais, užbaigs šiuos metus. K. Vilkauskas sakė, kad praėjusieji metai buvo užbaigti su 7,5 tūkst. eurų nuostoliu, o šių metų pabaiga turėtų būti geresnė.

Tiesa, komiteto nariams su direktoriumi kur kas labiau norėjosi padiskutuoti apie bendrovei gresiančią milijoninę baudą dėl numatytų tikslų neįgyvendinimo dalyvaujant projekte „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyto įsakymo grąžinti milijonus netinkamai panaudotos Europos Sąjungos (ES) paramos sulaukė 24-ios iš 60-ies Lietuvos vandens tiekimo bendrovių. Iš viso joms nurodyta grąžinti apie 17 mln. eurų ES paramos.

Anot K. Vilkausko, jei nutiks taip, kad ministro įsakymas bus paliktas galioti, neliks kito keli – reikės kreiptis dėl sumos išdalijimo kuo ilgesniam terminui ir po truputį baudą sumokėti.

„Iš to, ką surenkame, reikės atiduoti. Kitaip nieko nebus. Pavyzdžiui, pradėjęs dirbti įmonėje 2015 m. rugsėjo mėnesį sužinojau, kad dėl paskutiniojo projekto, kuriame buvo dalyvauta, buvo pritaikyta 5 proc. sankcija, pinigine išraiška tai siekė 200 tūkst. eurų, praėjusių metų liepos mėnesį atidavėme paskutinius pinigus. Vartotojai to nejautė“, – komentavo K. Vilkauskas.

Direktorius, tęsdamas kalbą, pasakojo, kad įmonė baudos negavo už gyventojų neprisijungimą prie nuotekų tinklų, bauda skirta už neprisijungimą prie vandens tinklų. Kad projekto tikslai būtų pasiekti, trūko 15 proc. gyventojų prisijungimo prie vandens tinklų.

„Taip, teisiškai yra nurodyta, kad žmonės turi jungtis. Bet ne vieno žmogaus klausiau: atsisėdu į automobilį, turiu prisisegti saugos diržą, bet ar aš jį segčiausi, jei negrėstų bauda? Tas pats ir su vandeniu. Pas vartotojus apsilankėme ne vieną kartą. Kad ir Kudirkos Naumiesčio pavyzdys: buvo ištirta dešimt šulinių, visuose yra pastebėtas užterštumas nitratais. Veterinarijos darbuotojai ėjo pas žmones, bet žmonės jiems atsakė: „Seneliai gėrė, aš geriu ir mano vaikai gers tą vandenį, sukis ant kulno ir eik iš čia“, – komentavo K. Vilkauskas.

Komiteto narė Irena Haase bendrovės direktoriaus teiravosi, kokių priemonių, be kalbėjimosi, buvo imtasi, kad žmonės jungtųsi prie vandens tiekimo tinklų.

„Viena iš priemonių buvo šulinių tyrimas, tačiau tai nedavė jokių rezultatų, tad beliko tik žodiniai perspėjimai, įspėjimai raštu“, – kalbėjo direktorius.

Tiesa, nemažai diskusijų kilo pradėjus kalbėti apie socialinius būstus. Kas turėtų rūpintis, kad jie taip pat būtų prijungti prie vandens tiekimo tinklų, – ten gyvenantys žmonės ar savivaldybės administracija, kuriai tie būstai ir priklauso?

„Taip, tikrai, ne visi socialiniai būstai prijungti, nes žmonės paprasčiausiai neturi pinigų“, – teigė direktorius.

I. Haase nuomone, socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys patys turėtų susimokėti už tokias paslaugas.

„Tai dabar, jeigu skiriame būstą, tai už viską mes ir turime mokėti?“ – retoriškai klausė komiteto narė.

M. Tarnauskas stebėjosi situacija ir svarstė, kad tokiems asmenims paslauga galbūt galėtų būti finansuojama, turint omeny, kad, nepasiekus projekto tikslų, milijoninė bauda gresia įmonei, o vėliau tiems patiems vartotojams teks ją sumokėti.

M. Tarnauskas direktoriaus paprašė, kad vėliau būtų pateikti duomenys, koks tikslus vartotojų skaičius slepiasi po jau minėtais 15 proc., neprisijungusių prie vandens tinklų, ir kiek iš tų asmenų gyvena socialiniuose būstuose bei kurie gyventojai konkrečiai įvardijo, kad neprisijungė būtent dėl lėšų trūkumo.

Planuojama, kad kitas Kontrolės komiteto išvažiuojamasis posėdis vyks UAB „Šakių šilumos tinklai“.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos