Spalio 27 d. rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai susitiko su seniūnais ir aptarė aktualias problemas. Tarnybos specialistai išdalino seniūnams informacinius leidinius apie afrikinio kiaulių maro prevenciją.

Šakių VMVT viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Artūras Šimkus susitikimo pradžioje pasidžiaugė, kad pagaliau susitiko su dauguma seniūnų. Pirmiausiai jis kalbėjo apie gyvūnų gerovės aktualijas, viršininkas pasakojo, kad prieš kelias dienas Kidulių seniūnijoje pačiam gyventojui paprašius buvo išspręsta didelė problema: gyvūnų globos tarnyba „Mindraja“ paėmė iš gyventojo 8 šunis ir 22 kates.

Veterinarijos specialistai priminė, kad savivaldybės teritorijoje gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, savivaldybės administracija, tačiau pabrėžė, kad veterinarijos tarnyba visada pasiruošusi bendradarbiauti. A. Šimkus akcentavo, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, todėl dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (kankinamų, sužalotų ar nužudytų gyvūnų) reikia kreiptis į policiją.

Jis prašė dėl gyventojų pastebėtų gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimų, pavyzdžiui, gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., kreiptis į teritorinį Šakių VMVT padalinį arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

A. Šimkus pripažino, kad gyventojams sunku suprasti, į kokią instituciją kreiptis vienu ar kitu klausimu.

„Mums, pavyzdžiui, skambina gyventojai ir sako, kad garsiai šuo loja ir neleidžia miegoti. Vis dar sulaukiam gyventojų nusiskundimų, kad kaimynas neužsidaro rudenį vištų... Šiais ir panašiais atvejais turėtų gyventojai kreiptis į seniūnus. Ir spręsti problemas vietoje. Aš suprantu, kad tai papildomas darbas jums, bet jūs geriausiai pažįstate savo seniūnijų gyventojus ir su jais daugiausiai bendraujate. Aišku, geriausiai būtų, kad gyventojai tokius nesutarimus išspręstų tarpusavyje“, – sakė A. Šimkus.

Jis pasakojo, kad, atėjus šaltam metui, gyventojai kartais sureaguoja perdėtai. Pavyzdžiui, nerimauja pamatę pasnigus lauke vaikščiojantį arklį. Specialistas rekomendavo tokiais atvejais gyventojus tiesiog nuraminti, nes, esant tokiai temperatūrai, arklys kuo puikiausiai jaučiasi.

Susitikime dalyvavusi savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė teiravosi, kuo gali padėti rajono veterinarijos tarnyba, jei gyvūnas yra sužeistas. Veterinarijos specialistai atsakė, kad gali tik pakonsultuoti, nes tarnyba neturi praktikos licencijos ir gali duoti privačių veterinarijos gydytojų, kurie turėtų pagelbėti, kontaktus. Rajone yra apie 20 privačių veterinarijos gydytojų, tačiau iš jų tik penki aptarnauja smulkius ūkius bei lanko gyventojus, kiti daugiausiai dirba žemės ūkio bendrovėse. A. Šimkus akcentavo, kad jauni veterinarijos specialistai nenori dirbti rajonuose, daugiausiai užsiima privačia veikla miestuose.

Seniūnai teiravosi, ką daryti gyventojams su keliuose automobilių partrenktomis lapėmis ar kitais gyvūnais. Veterinarijos specialistai informavo, kad gaišenomis turėtų pasirūpinti medžiotojai arba gyventojai turėtų kreiptis į aplinkosaugininkus.

Šakių VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ramunė Jakubauskienė informavo, kad spalio viduryje Šimkaičių kaime (Jurbarko raj.) nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis, rastos keturių nuo maro kritusių šernų gaišenos. Pasak A. Šimkaus, maras jau anapus Nemuno ir atsipalaiduoti negalima. Jo žodžiais, guodžia tai, kad artėja žiema ir virusui plisti yra mažesnės galimybės.

Aptartas klausimas ir apie šunų vakcinavimą. Seniūnai pasigedo šios paslaugos, kai centralizuotai buvo skiepijami šunys. Veterinarijos specialistai pažadėjo, kad kalbėsis su privačiais veterinarijos gydytojais, kad būtų galima šią paslaugą gyventojams suteikti. Seniūnai kalbėjo, kad gyventojai už vakciną net susimokėdavo, pavyzdžiui, tai galėtų vykti per Pasaulinę pasiutligės dieną. Seniūnai dar teiravosi, kodėl šunys ir katės neženklinami mikroschemomis.

Susitikimo metu diskutuota ir apie šachtinių šulinių būklę rajone. Pasirodo, rajono gyventojai, gyvenantys atokiuose vienkiemiuose, neturi kitos alternatyvos ir geriamą vandenį naudoja iš turimų šulinių, o vandens kokybė itin prasta. Veterinarijos specialistai rekomendavo gyventojams geriamą vandenį virinti.

Susitikimo pabaigoje vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. Jakubauskienė išdalino seniūnams informacinius leidinius apie tai, kaip elgtis afrikinio kiaulių maro atveju, apie paukščių gripo bei pasiutligės prevenciją ir prašė seniūnų leidinius paplatinti gyventojams.