Bendruomeniečiai dalijosi gerąja patirtimi

atkociuniene girenuose
Nuotr. Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja dr. Vilma Atkočiūnienė kalbėjo apie bendruomenių verslumą ir pristatė bendruomeninės veiklos inovacijas.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį penktadienį Girėnų laisvalaikio salėje vyko konferencija „Suvalkijos krašto plėtra įgyvendinant Leader programą“, į kurią susirinkę bendruomenių atstovai iš Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Šakių dalijosi bendruomenių iniciatyvomis bei patirtimi sprendžiant kaimo problemas.

Šakių rajono strategijos projekto prioritetus pristatė rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, akcentavęs, kad dalį strategijoje ambicingų ir mažiau ambicingų tikslų jie įgyvendins. Kaip prioritetus strategijos įgyvendinime išskyrė lojalumo savo kraštui skatinimą ir aštuonių miestelių infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

Kuratorė dr. Vilma Atkočiūnienė kėlė klausimą, kiek gyventojai, bendruomenės ta sukurta socialine infrastruktūra naudosis. Pavyzdžiui, sportuos įrengtuose aikštynuose ar atsives anūkus į žaidimo aikšteles.

„Dar siūlau pagalvoti apie bioenergiją, pavyzdžiui, įrengus sporto aikštelę, ją apšviesti galėtų saulės ar vėjo jėgainės. Dar svarbu yra visa tai tinkamai vėliau prižiūrėti, kad tos aikštelės neapželtų“, – sakė V. Atkočiūnienė ir pridūrė, kad iš projektų sukurtos darbo vietos turėtų būti skirtos vietiniams gyventojams, kad jie neišvažiuotų į užsienį.

Anot V. Atkočiūnienės, prieš metus išsakyta idėja, kad ūkininkų maistas priartėtų prie vaikų, jau įgyvendinama ir mūsų rajone: iš vieno rajono ūkininko imama produkcija ir mokyklose maitinami vaikai.

V. Girdauskas, kalbėdamas, kad miestelyje sukurta gera infrastruktūra ir graži aplinka kelia būstų kainas, pateikė pavyzdį – Sintautų miestelį.

Šakių krašto vietos veiklos grupės vadovei Aušrai Slidziauskienei pristačius Šakių krašto 2016–2023 m. vietos plėtros strategiją, diskutuota, ar šiandien bendruomenių poreikiai nepasikeitė, nes strategija buvo rengta prieš dvejus metus, o svarbiausias klausimas, kurį išsakė bendruomeniečiai, ar jie pajėgs strategiją įgyvendinti. V. Atkočiūnienė patarė, kad bendruomenės pritrauktų lėšas iš kitų programų, tokių kaip Erasmus, Interreg ir kitų.

Atvykę svečiai taip pat turėjo kuo pasigirti ir pasidalinti savo krašto bendruomenių veikla ir lūkesčiais. Sūduvos vietos veiklos grupė vadovė Reda Kneizevičienė teigė, kad jie strategijoje daugiausiai vietos skiria socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, nes kaimas sensta, jaunos šeimos išvyksta ir reikia pasirūpinti, kad visi žmonės turėtų orias sąlygas gyventi. Ji pasidalino idėja, kaip jie bendradarbiauja su danais, kur yra populiarinamas dviračių sportas, o kartu sprendžiamos ir socialinės problemos.

„Bendruomenės ten turi dviračius-rikšas, jais važiuodamas žmogus ne tik sportuoja, bet įsisodina kokį senelį ir kartu jį pavėžina. Mus sudomino šis projektas ir jį bandysim įgyvendinti“, – pasakojo R. Kneizevičienė ir pridūrė, kad bendruomenės nuo kitų metų galės pasinaudoti NVO fondo finansavimu.

V. Atkočiūnienė pastebėjo, kad čia svarbus yra savivaldybės požiūris. Jos žodžiais, savivaldybė turėtų pasinaudoti žvyrkelių asfaltavimo programa ir bendradarbiaudama su bendruomenėmis novatoriškai ją įgyvendintini, kad būtų kur su tais dviračiais važiuoti.

Savo verslą pristatė Karalkrėslio bendruomenė (Vilkaviškio sav.), kurie įkūrė kepyklėlę ir savo gaminius – pyragus, duoną, sausainius – realizuoja mugėse, šventėse. Išsakyta ir tokia nuomonė, kad bendruomenės galėtų kooperuotis ir kartu pardavinėti savo produkciją mugėse, turguose, kitose vietose.

Valdas Aleknavičius iš Kalvarijos pasidalijo ir kitokia patirtimi, pavyzdžiui, vienoje bendruomenėje nepasiteisino autoserviso paslauga. Kvietkinės kaimo bendruomenės (Vilkaviškio sav.) atstovė Danielė Buterlevičienė pasakojo, kad jie sukūrė sveikatinimo paslaugų materialinę bazę – įsigijo lauko kubilą, mobilią garinę pirtį ir kita. Įdomi Gižų kaimo bendruomenės patirtis – jie rengia edukacines programas apie liepas.

Konferencijoje neapsieita ir be mūsų krašto bendruomeniečių gerosios patirties sklaidos, štai panoviečiai pasidalijo, kaip išnaudojo Šešupės upę, – pradėjo vandens turizmą. Lekėtiškė Vaida Brazaitienė pasakojo apie Lekėčių bendruomenės moterų klubo kulinarinio paveldo namus, kuriuose demonstruoja šakočio ir duonos kepimą. Kuo užsiima kitos rajono bendruomenės, konferencijos dalyviai galėjo susipažinti veikiančioje bendruomenių darbų parodėlėje.

Po renginio dalyviai, aišku, buvo pavaišinti firminiu girėniškių troškiniu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.