Praėjusią savaitę Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje vyko tradicinis Europos darbdavių dienoms skirtas renginys „Socialinės partnerystės stiprinimas besikeičiant darbo rinkai“. Didžiausias dėmesys skirtas įstatymo naujovėms pristatyti ir kalboms apie darbo jėgos stygių ir galimus sprendimo būdus aptarti.

Susirinkusius darbdavius bei kitus svečius sveikinusi Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė sakė, kad keičiasi rinkos poreikiai, todėl svarbu susitikti, kalbėtis ir bendromis jėgomis siekti, kad situacija darbo rinkoje gerėtų. Ji atvira – kvalifikuotos darbo jėgos stygius jaučiamas, tad kėlė klausimą, o ką gi daryti, ir ragino siūlyti galimus sprendimo būdus.

A. Stasiulienė informavo: rajone yra 356 įmonės, su 286 skyrius nuolat palaiko ryšius. Stambių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 200 darbuotojų, rajone yra tik trys (UAB „Gulbelė“, Šakių ligoninė ir UAB „Fleming baldai“), įmonių, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų, rajone yra septynios.

Apžvelgdama situaciją darbo rinkoje A. Stasiulienė minėjo, kad džiugu, jog nedarbas rajone mažėja, tačiau liūdna, kad darbdaviams neišgali pasiūlyti to, ko jiems reikia. Rajone nedarbas pastaruoju metu buvo 6,3 proc., registruoti 1108 bedarbiai, nekvalifikuoti asmenys sudaro 46 proc. Nors Darbo birža turi daug ir įvairų priemonių, kurias įgyvendinant žmonės gali grįžti į darbo rinką, tačiau susiduriama ir su problemomis, kad, pavyzdžiui, asmuo neišgali vykti mokytis profesijos, nes neturi pinigų kelionei.

„Problema yra ir mobilumo stoka, nes žmonės neturi kaip atvykti pas darbdavius“, – sakė A. Stasiulienė.

Žinoma, kaip kalbėjo ne tik vedėja, bet ir Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius Vidas Šalaševičius, tam, kad žmonės grįžtų į darbo rinką, reikia dirbti petys petin. Dažnam trūksta ir elementarios motyvacijos dirbti. Būna, kaip kalbėjo darbdaviai, pasiimi sąrašą potencialių darbuotojų, bet pažinodamas žmones matai, kad realiai nėra žmogaus, kurį galėtum priimti į darbą.

Pasak pasisakiusiųjų, apskritai reikia keisti požiūrį į profesinį mokymą ir apie profesinį orientavimą galbūt kalbėti ne tik mokykloje, bet ir darželyje, namuose, padėti vaikams pasirinkti specialybę, nukreipti juos tinkama linkme. Esą būna atvejų, kad baigę net aukštuosius mokslus ateina į profesinę, kad įgytų patirties, ne tik žinių. Tad svarstyta, ar neturėtų būti atvirkščiai. Jaunimo darbo centro specialistė Eglė Plančiūnienė kėlė klausimą, o kas gi atsakingas už profesinį orientavimą. Vieni žiūri Darbo biržos, kiti profesinių mokyklų pusėn, tačiau ji taip pat tvirtino, kad susitelkti reikėtų visiems.

„Ir dabar apsilankius mokyklose galima sutikti vaikų, kurie nežino, kad apskritai žmonės dirba visą dieną, nes jų tėvai gyvena iš pašalpų“, – sakė E. Plančiūnienė, raginusi transliuoti žinutę – „Žmonės dirba“.

Galų gale, ko norėti iš vaiko, kuris į klausimą, kuo norėtų būti užaugęs, atsako, jog bedarbiu...

Verslininkas Audrius Mockaitis, kreipdamasis į Profesinio rengimo centro direktorių, pabrėžė, kad didesnį dėmesį reikėtų kreipti į užsienio kalbų mokymą, nes dabar techninių instrukcijų vertimas, apskritai užsienio kalbos nemokėjimas yra gana didelė problema. V. Šalaševičius sakė, kad užsienio kalbų yra mokoma. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu centre rengiami 28 specialybių specialistai, įgyjamas ne tik vidurinis išsilavinimas, bet kartu ir profesija.

A. Stasiulienė supažindino darbdavius su aktualijomis, Užimtumo įstatymo naujovėmis. Pasak vedėjos, rajonas papuolė į vietinių iniciatyvų užimtumo projektus, tad ragino darbdavius nebūti abejingus ir skatino juose dalyvauti. Pasikeitus įstatymui bus galimybė gauti paramą ir bedarbius įdarbinti sudarius pameistrystės sutartį – dirbančių asmenų mokymas jų darbo vietoje. Taip pat pateikė informaciją apie paramą judumui, kai darbdaviai, vežiojantys darbuotojus į darbo vietą, tris mėnesius gali gauti paramą. Pasak vedėjos, yra daugybė ir kitų priemonių, tik reikia dalyvauti ir naudotis jomis.

Iš viso praėjusiais metais rajone įdarbinti 1347 bedarbiai.

Meras Edgaras Pilypaitis, sveikindamas susirinkusius, kėlė išsilavinimo ir kompetencijos svarbą, nes, rajono vadovo įsitikinimu, tai du visiškai skirtingi dalykai. Vienas specialistas esą gali ir aukštojo mokslo diplomo neturėti, bet būti žingeidus, motyvuotas, prisitaikantis, o kitas be diplomo toliau savo nosies nematys, tad kėlė klausimą, kuris specialistas būtų vertesnis.

Renginio pabaigoje A. Stasiulienė simboliniais obuoliukais apdovanojo tris įmones, kurioms padėkojo už bendradarbiavimą, plėtrą, socialinę atsakomybę. Apdovanojimai įteikti UAB „Gulbelė“, UAB „Airbag LT“ ir UAB „Mediresta“.