Jau įprasta, jog kiekvienų metų vėlyvą rudenį, kuomet rajono ūkininkai pradeda doroti cukrinių runkelių derlių, tiek seniūnų, tiek rajono savivaldybės administracijos darbuotojų telefonai ima kaisti nuo kaimo gyventojų skambučių. Žmonės piktinasi, jog kaimo keliais pravažiavus sunkiajai technikai, šie lieka ne tik suniokoti, bet ir nepravažiuojami. Galvas, kaip išvežti derlių, tenka pasukti ir ūkininkams.

Savivaldybės tarybos Ūkio komiteto narys Romas Pukinskas apie vis dažnesnius konfliktus tarp ūkininkų ir kaimo gyventojų prakalbo paskutiniojo tarybos posėdžio metu. Pasak tarybos nario, šiemet esant ypatingai sunkioms gamtos sąlygoms sunkiasvorė technika vietiniams keliams padarys itin daug nepataisomos žalos. Patys ūkininkai, kiek pajėgia, sutvarko apgadintus kelius, tačiau už kokias lėšas bus galutinai suremontuoti sugadinti keliai?

R. Pukinsko manymu, nuolatinis lėšų stygius rajono kelių priežiūrai ir remontui gali itin skaudžiai atsiliepti viso rajono gyventojams ateityje – po kelerių metų kai kurių vietinių kelių būklė bus tiesiog kritiška. Pasak pašnekovo, blogiausia, kad savivaldybės atsakingi pareigūnai nekaupia informacijos, kurie vietiniai keliai kasmet labiausiai suniokojami, koks būtų preliminarus lėšų poreikis tokiems keliams suremontuoti, kaip pagaliau spręsti degančius klausimus, kuomet ūkininkų sunkioji technika sugadina ir nepravažiuojamu padaro vienintelį į gyventojo vienkiemį vedantį kelią. Pasak R. Pukinsko, dalis rajono ūkininkų yra pakankamai atsakingi ir stengiasi sugadintus kelius sutvarkyti, tačiau neretai pasitaiko ir visiško aplaidumo atvejų.

Vicemeras Bernardinas Petras Vainius supranta, jog ūkininkai dorodami ir transportuodami cukrinių runkelių derlių susiduria su įvairiais sunkumais. Krovininio transporto eismą ribojantys kelio ženklai statomi tik tuomet, kai šiam transportui galima pasiūlyti alternatyvų kelią. Rajone neskubama riboti eismo, todėl neretai keliui žala padaroma tuomet, kai ūkininkas pažeidžia leistiną kelio apkrovą.

„Kada ūkininkai, taupydami laiką ir degalus, be to, žinodami, kad niekas jų už tai nenubaus, dar tarybiniais laikais tiestu keliu veža 20 ar 40 tonų krovinį, rezultatas iš anksto aiškus. Tokiu atveju ūkininkas, bendradarbiaudamas su seniūnu, privalo sugadintą kelią sutvarkyti“, – savo nuomonę dėstė vicemeras.

Trūksta ir geranoriškumo

Rajono ūkininkai, turintys ilgametę cukrinių runkelių auginimo patirtį, puikiai žino visus jiems keliamus kelių priežiūros reikalavimus ir stengiasi jų laikytis. Daugiau kaip dešimtmetį cukrinius runkelius auginantis Naudžių kaimo ūkininkas Benius Mockeliūnas neslepia, kad kasmet tenka susidurti su įvairiais sunkumais, neretai ir su nepagrįstu gyventojų priešiškumu bei geranoriškumo stoka.

„Cukrinių runkelių auginimą ne mes sugalvojome – toks yra Lietuvoj žemdirbystės verslas. Visada gabendami derlių stengiamės kuo atsakingiau elgtis, palyginam duobes, baigę darbus, sutvarkome tai, ką sugadinom. Deja, gali stengtis, kiek nori, tačiau konfliktinių situacijų sunku išvengti. Esu baudas mokėjęs ir ne už savo, bet už kaimyno bėdas. Toks jau gyventojų požiūris į žemdirbius. Kai kas stambesnius ūkininkus dar vis buožėmis vadina“, – pastebėjo pašnekovas.

B. Mockeliūno nuomone, dalis pretenzijų ūkininkams būna tikrai pagrįstos, nes ne visiems pakanka supratingumo ir atsakomybės. Tačiau būna, kad žmonės skundžia ūkininkus tiesiog kamuojami lietuviško pavydo ar kitų sumetimų, kitas gi supyksta, kad važiuodamas mašiną apsitaškė... Pasak ūkininko, tiek jis pats, tiek kiti atsakingi ūkininkai stengiasi nesudaryti žmonėms nepatogumų. Ūkininkas prisiminė prieš kelerius metus buvusį atvejį, kai, vos pabaigus vežti derlių ir sugrįžus tvarkyti kelio, jo jau laukė policijos pareigūnai, kuriuos itin operatyviai iškvietė vienas nepatenkintas Valakbūdžio kaimo gyventojas.

Kaip vieną rimčiausių problemų ūkininkas įvardina labai prastą rajono žvyruotų kelių būklę. Net vasarą sunkiasvorių mašinų ratai susminga į žvyrkelį. Ten, kur kelias iš tiesų kokybiškas ir tvirtas, anot ūkininko, galima vežti net 40 tonų krovinį ir jokios žalos keliui nebus padaryta.

Ta pati bėda

Ūkio skyriaus vedėjas K. Kuncaitis sutinka, kad rajone žvyrkeliai yra susidėvėję ir itin prastos būklės, o vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programai iš valstybės skiriamas finansavimas labai menkas. Ir tokia situacija tęsiasi daugybę metų.

Skyriaus vedėjo manymu, pirmiausia visi rajono gyventojai turėtų būti vieni kitiems pakantesni. K. Kuncaitis rajono ūkininkams pataria kuo daugiau bendradarbiauti su seniūnais. Pasak vedėjo, yra nemažai atsakingų ūkininkų, kurie net prieš pradėdami darbus pirmiausia sutvarko problemišką kelią ir tik po to juo veža derlių. Seniūnai su vietos ūkininkais sutaria, kad su tuščia sunkiasvore technika bus važiuojama vienu keliu, o su cukrinių runkelių pakrautu transportu – jau kitu keliu. Visgi šiuo metu ūkio skyrius sulaukia itin daug pasipiktinimo skambučių iš įvairiose rajono vietovėse gyvenančių žmonių.

Vedėjo manymu, esant problemiškai rajono kelių būklei, jų tausojimas turėtų būti bendras visų rajono gyventojų reikalas. Iš rajono biudžeto rajoninių kelių priežiūrai ir remontui šiemet buvo skirta vos 100 tūkst. eurų, o iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Šakių savivaldybė gavo tik 1 mln. 2 tūkst. eurų. Žinant rajono poreikius, tai – tikros „katino ašaros“. Prognozės dar liūdnesnės, mat kitais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas gali mažėti 5–8 proc.

„Už turimas lėšas seniūnai tegali kelis kartus per metus paberti žvyro duobėms užlyginti, o rimtesnių kelio remonto darbų atlikti neįmanoma“ – kalbėjo K. Kuncaitis.

Gera žinia ta, jog bendru rajono politikų sutarimu ateinančiais metais rajono seniūnijoms kelių priežiūrai iš rajono biudžeto ketinama skirti beveik dvigubai daugiau lėšų – apie 200 tūkst. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos kelių lyginimui bei žvyro dangos daliniam atnaujinimui.

Teiks tarybai

Tarybos narys Valdas Stankūnas tikisi, kad bendromis jo vadovaujamo Ūkio ir verslo bei Finansų ir rajono plėtros komiteto narių pastangomis iki naujojo 2018m. biudžeto svarstymo pavyks savivaldybės tarybai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl specialaus savivaldybės fondo, skirto rajoninių kelių priežiūrai, įsteigimo.

Finansų ir rajono plėtros komiteto pirmininkė Raminta Jakelaitienė jau šį pavasarį savo kolegoms pateikė pasiūlymą suformuoti specialų vietos kelių priežiūros fondą, į kurį būtų galima pervesti tam tikrą dalį rajono ūkininkų mokamo žemės mokesčio. V. Stankūnas, pritardamas šiai idėjai, taip pat siūlo, jog į šį fondą būtų galima pritraukti ir privačias rajono ūkinių subjektų lėšas.

„Rajoninių kelių, taip vadinamų žvyrkelių, priežiūra gula ant savivaldybės pečių. Reikia suprasti, kad nei iš valstybės biudžeto, nei iš Europos Sąjungos jokios paramos šiuo klausimu tikėtis neverta, todėl visiems rajono gyventojams reikia būti solidaresniems ir ieškoti vidinių resursų. Deja, kol kas taryboje bendro sutarimo šiuo klausimu dar nėra“, – pastebėjo komiteto pirmininkas. V. Stankūnas tarybos nariams ketina pateikti siūlymą, kad į šį fondą šiek tiek lėšų būtų skiriama ir iš rajono biudžeto.

Tokiu būdu iš trijų šaltinių pagal tam tikrą sukurtą metodiką turėtų būti suformuotas specialus tikslinis rajono savivaldybės kelių priežiūros fondas. Laikas parodys, ar rajono politikams pakaks politinės valios ir sutarimo šiuo itin aktualiu klausimu.

Violeta Seredžiuvienė