Praėjusį antradienį rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, vicemeras Bernardinas Petras Vainius, administracijos direktorius Dainius Grincevičius, Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas ir verslo bendruomenė rinkosi į verslo pusryčius. Čia vyko galutinis Verslo plėtros strategijos pristatymas, aptarta rajono situacija, išklausyti pasiūlymai dėl Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondo nuostatų pakeitimų.

Lygino su kitomis savivaldybėmis

ISM Inobazės vadovas bei įmonės „Konsultus“ konsultantas Ugnius Savickas, pristatydamas galutinį Verslo plėtros strategijos variantą, kuris bus pateiktas tvirtinti rajono savivaldybės tarybai sausio 26-osios posėdyje, pabrėžė, kad jis pateikiamas labiau iš rajono savivaldybės administracijos perspektyvos. Rengiant Verslo plėtros strategiją mūsų rajonas tam tikrais rakursais buvo lyginamas su Vilkaviškio, Prienų, Kelmės ir Jurbarko savivaldybėmis dėl kaimynystės, dėl pasienio, dėl tam tikrų panašumų.

Gyventojų skaičius mažėja

U. Savicko teigimu, situacija rajone nedžiugina – gyventojų skaičius neišvengiamai mažėja. Prognozuojama, kad 2021 m. mūsų krašte gyvens tik 25–26 tūkst. nuolatinių gyventojų. Dėl migracijos 2016 m. rajono savivaldybė neteko 337 gyventojų. Ši tendencija (kartu su prastais gimstamumo rodikliais) kelia tolesnio gyventojų mažėjimo pavojų. Tad ir darbo jėgos kiekvienais metais vis mažiau. Statistiniai duomenys rodo, kad laisvų žmonių, kurie galėtų ir gebėtų dirbti, nėra.

Norintys darbo randa

Tyrimai rodo, kad norintys ir galintys dirbti rajone tikrai randa darbą. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis turi tolygią mažėjimo tendenciją. Trūkumas tas, kad neturime efektyvaus profesinio mokymo ir greito darbuotojų perkvalifikavimo. Ypač dėl to, kad jaunimo (iki 29 m. amžiaus) dalis nuo visų rajono gyventojų skaičiaus yra didžiausia ir sudaro 21,9 proc.

Pasak strategijos kūrėjo, Šakių rajone yra mažiausias veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tačiau daugėja žmonių, dirbančių su individualios veiklos pažymėjimais. Apie 60 proc. įmonių apsisprendusios augti ir verslą plėtoti savame krašte, apie 40 proc. – verslo galimybes mato už rajono ribų.

Patrauklios sąlygos

„Įdomu tai, kad Šakių rajono savivaldybėje mokamas didžiausias darbo užmokestis tarp lyginamų savivaldybių ir jis yra 2,1 proc. didesnis nei kaimyninėje Jurbarko rajono savivaldybėje. Nešališkai galima teigti, kad šį rodiklį galbūt augina žemės ūkio sektorius, tačiau tai rodo, kad esate neskurstantis rajonas, – tvirtino U. Savickas. – Be to, čia nėra didelių pramonės objektų, tad nėra taršos ir triukšmo. Nors socialiniu atžvilgiu vakarais ir nelabai yra kur išeiti, tačiau galima teigti, kad Šakių krašte yra patrauklios sąlygos gyventi ir dirbti.“

Nuoseklus verslo kūrimas

Iš trijų alternatyvų buvo pasirinkta mažiausiai rizikinga antroji strategija – nuoseklus naujų verslo subjektų kūrimas, remiant ir skatinant jau veikiančias mūsų krašto verslo įmones. Pasak konsultanto, iš trijų iškeltų tikslų svarbiausias ir esminis – naujų investuotojų pritraukimas reikšmingose Šakių rajono industrijose. Čia būtų reikšmingas ir savivaldos reputacijos, žinomumo bei paslaugų verslui pagerinimas, darbo jėgos potencialo didinimas ir pritraukimas iš kitų miestų ar trečiųjų šalių (pvz., ukrainiečių). Deja, kol kas savivaldybė tam nėra pasiruošusi – nėra numatytos vietos, nėra padaryta inventorizacija, kur galėtų kurtis verslas, kur galėtų būti apgyvendinti darbuotojai.

Ar laukiam savų?

Pasak mero, mes galime į darbą priimti ukrainiečius ir apgyvendinti kokiame bendrabutyje.

„Tačiau ar mes to norime?“ – klausė jis, teigdamas, kad pastebima tendencija, jog jau pradėjo ir mūsų tautiečiai sugrįžti atgal į tėvynę iš užsienio. Anot mero, 2017 m. iš emigracijos sugrįžo 17 tūkst. lietuvių.

„Tačiau mes turime visiškai pasikeitusį tų žmonių požiūrį į darbdavio ir darbuotojo bendravimo kultūrą. Jie turi didesnius reikalavimus ir didesnius darbo užmokesčio lūkesčius“, – kalbėjo E. Pilypaitis ir klausė verslininkų, ar mes jų laukiam, ar ne, nes jeigu „užsivešim“ ukrainiečių, tik laikinai išspręsim darbo rinkos problemas.

Siūlo ištraukti iš rūsio

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius siūlė paviešinti už strategijos įgyvendinimą atsakingą asmenį, nurodyti jo telefoną ir elektroninį paštą.

„Struktūrą jūs jau turit. Tai verslo informavimo centras. Iškelkit jį galų gale iš rūsio, kiek jis ten gali mirt. Turim pusantro žmogaus, kuris gali tą strategiją daryt, ir nereikia kurt atskirų padalinių“, – įsitikinęs E. Rinkevičius.

„Taip ir padarysim. Aš galvoju apie jungtinę Verslo informacijos ir turizmo informacijos struktūrą, – pritarė meras. – Nors verslo centras atlieka daugiau informavimo funkciją, o ne tų administracinių dalykų, kurių labiausiai šiandien reikėtų (statybos leidimo išdavimų, sklypo tvarkymo dokumentų, pagalbos melioracijos klausimais ir kt.). Galbūt todėl mūsų pramoninė zona šiandien vis dar yra tik krūmais apžėlusi teritorija. Ją reikia paruošti.“

Kaip nepažeisti konkurencijos

Šakių verslo informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė kreipėsi į verslininkus dėl Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondo (SVVPF) teikiamos paramos įrangos kompensavimui, kuriant naujas darbo vietas.

„Kaip ją vykdyti nepažeidžiant konkurencijos, kai vienas verslo subjektas gauna paramą, o kitas ne? – klausė D. Palukaitienė. – Kokiu atveju ši parama turėtų būti duodama?“

V. Girdausko manymu, galbūt tai reikėtų susieti su grįžtamąja emigracija, ne ukrainiečiais, o žmonėmis, kuriuos norime prisitraukti, ir Lojalumo programa.

„Tarkim, pirmumo teise remiame tuos, kas grįžta arba ateina iš už rajono ribų ir kuria naują įmonę, – siūlė Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. – Turėtume užsibrėžti tikslą – per kažkokį laikotarpį registruoti nors 100 įmonių ir kas pusmetį matuoti rodiklius.“

Neturi įgaliojimų

D. Palukaitienės teigimu, su dabartiniu 11 tūkst. eurų finansavimu metams, iš kurių 2 tūkst. eurų reikia patalpų išlaikymui, Verslo informacijos centras negalėtų aptarnauti  100 naujų verslo įmonių.

„Aš neturiu įgaliojimų spręsti daugelio klausimų. Ir ar galimos nemokamos paslaugos už tokius pinigus?“ – klausė ji.

E. Rinkevičius mano, kad tai gali būti ir mokamos paslaugos, svarbu, kad būtų vienas langelis, galintis atsakyti į visus klausimus, ko šiandien rajone neturime.

Be turto įkeitimo

Verslo informacijos centro vadovė informavo, kad buvo bandyta pakeisti SVVPF nuostatas dėl paskolos suteikimo be nekilnojamojo turto įkeitimo garantijos, o tik su INVEGOS laidavimu, tačiau paaiškėjo, kad to padaryti negalima, nes savivaldybė yra ne kredito įstaiga.

Pasak verslininko bei tarybos nario Martino Eimučio, nors tai tik simbolinis fondo prisidėjimas prie naujo verslo vystymo pradžios, tačiau didelė paspirtis, todėl reikėtų atskirti grąžintiną ir negrąžintiną paramą.

„Grąžintina parama yra geriau, nes tada pinigai sugrįžta atgal į fondą. Skolintis gali iš ko nori. Nebūtinai tai turėtų būti savivaldybės biudžetas, galima rasti ir išorinį finansavimo šaltinį, tik reikia sugalvoti tą priemonę, – siūlė E. Rinkevičius. – Tai ir būtų tas aukso grynuolis – rajono išskirtinumas, kuris pritrauktų naujus verslus, nes strategija be finansavo – tai tik oro burbulas.“