baneris leidinys

am logoDažnas lietuvis mišką apibūdina skirtingomis sąvokomis, pvz.: šilas, giria, miškas, gojus, duburys, buveinė ir pan., net nesusimąstydami, iš kur ir kodėl kilę tokie skirtingi pavadinimai. Lietuvos miškuose augaviečių sąlygos detaliai tyrinėjamos nuo 1958 metų. Miško augavietė – tai sudurtinis žodis, reiškiantis augimo vietą. Ji yra apibūdinama dirvožemio drėgmės ir derlingumo santykiu. Kiekvienoje augavietėje skiriasi ne tik medyno rūšinė sudėtis, bet ir žolinė augalija.

Miško augaviečių sąlygos charakterizuojamos dirvožemių drėgnumo (Š-šlaitų, N-normalaus drėgnumo, L-laikino perteklinio drėgnumo, U-užmirkę, P-pelkiniai) bei jų derlingumo (a-labai nederlingi, b-nederlingi, c-derlingi, d-labai derlingi, f-išimtinai derlingi) laipsniais. Lietuvoje išskiriamos  27 miško augavietės sąlygas apibūdinančios grupės. Aprašyta kiekvienos iš šių grupių dirvožemio bei reljefo savybės, žolinė danga, trakas ir medynas. Šia informaciją privatus miško savininkas gali rasti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniuose poskyriuose arba girininkijoje,  kurios teritorijoje yra miškas.


Augavietės sąlygų charakteristika labai svarbi ūkiniu požiūriu. Remiantis augaviete yra projektuojami miško kirtimai, pasirenkamas miško atkūrimo ar įveisimo būdas, sodintinos medžių rūšys bei dirvos ruošimo laikas bei metodas.

Dirvos  ruošimo  tikslas – sumažinti konkuruojančios augmenijos įtaką miško želdiniams, pagerinti dirvos drėgmės režimą ir struktūrą, minimaliai pažeidžiant ekosistemas. Dirvą ruošti galima tiek antroje vasaros pusėje, tiek  rudenį, sausose augavietėse galima pavasarį, prieš miško sodinimą.

Želdavietėse atliekamas dalinis ar ištisinis dirvos dirbimas. Dirvos ruošimo būdas priklauso nuo augavietės sąlygų, želdomų plotų būklės bei kilmės. Ištisai dirva ruošiama ariant, frezuojant, kultivuojant ar lėkščiuojant visą želdavietę. Iš dalies dirva ruošiama išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, kauburėlius, volus ar iškasant duobutes sodinimo vietose. Dirva gali būti neruošiama užmirkusiose ir pelkinėse nenusausintose augavietėse 20° ir statesniuose šlaituose, N augaviečių ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse sodinant sodmenis su apribota šaknų sistema.

Taigi, aptarkime kiekvieną augavietę detaliau. Labai nederlingose, nederlingose ir vidutiniškai derlingose, normalaus drėgnumo augavietėse (Na, Nb, Nc), kuriose dažniausiai vyrauja smėliai, kartais pasitaiko priesmėlių ar net priemolių,  dirvą rekomenduojama suarti. Taip pat galima dirvos paviršių supurenti (frezuoti) ištisai arba juostomis rugsėjo–spalio mėn. arba pavasarį prieš pat sodinimą. Siekiant savaiminio beržo atžėlimo, dirvą įdirbti prieš išbyrant beržo sėkloms, t.y. liepos mėnesį.  Jeigu dirva buvo įdirbama žemės ūkio tikslais ne vėliau negu prieš metus, dirvą rekomenduojama kultivuoti keletą kartų (dėl paprastesnės želdinių ir žėlinių priežiūros).

Nd, Nf augavietėse (derlinga ir labai derlinga, normalaus drėgnumo, priemoliai, moliai, rečiau priesmėliai, vietomis pridengti plonu turtingo priesmėlio sluoksniu) dirvą rekomenduojama suarti ištisai arba juostomis. Taip pat galima dirvą paruošti frezomis rugsėjo–spalio mėn. arba pavasarį prieš sodinimą. Jeigu dirva buvo įdirbama žemės ūkio tikslais ne vėliau negu prieš metus, dirvą rekomenduojama kultivuoti net keletą kartų.

Nederlingose, laikinai užmirkusiose augavietėse (Lb), kuriose dažniausiai vyrauja smėliai, rečiau priesmėliai, pasitaiko dvinarių, priemolio, molio tarpsluoksnių, dirvą rekomenduojama suarti juostomis. Arimo kryptis turi sutapti su nuolydžio kryptimi, kad nutekėtų vanduo.

Vidutiniškai derlingi laikinai užmirkstantys priesmėliai, priemoliai, vietomis giliau moliai apibūdina Lc augavietę. Dažnai šiose augavietėse esančios dirvos būna stipriai arba vidutiniškai suvelėnėjusios ir vidutiniškai arba retai apžėlusios krūmais, todėl rekomenduojama dirvą ruošti kauburėliais arba, atsižvelgus į reljefą, išarti drenuojančias 30–40 cm gylio vagas (geriausia pelkiniais plūgais). Vagų kryptis turi sutapti su nuolydžio kryptimi, kad nutekėtų paviršinis vanduo. Beržo želdiniams dirvą ruošti juostomis arba riekėmis. Siekiant žėlimo, dirvą frezuoti arba kultivuoti. Jeigu dirva buvo įdirbta žemės ūkio tikslais ne vėliau negu prieš metus, rekomenduojama dirvą kultivuoti, o tik po to išarti drenuojančias vagas.

Ld, Lf augavietėse (derlingi ir labai derlingi laikinai užmirkstantys priemoliai, moliai, rečiau priesmėliai) ruošiant dirvą eglės želdiniams rekomenduojama ruošti kauburėliais arba išarti drenuojančias vagas (geriausia pelkiniu plūgu).  Kaip jau minėta anksčiau, vagų kryptis turi sutapti su nuolydžio kryptimi, kad nutekėtų paviršinis vanduo. Jeigu planuojama sodinti ąžuolo, uosio ar kitų medžių rūšių želdinius, dirvą ruošiama juostomis arba riekėmis. Siekiant žėlimo, dirvą rekomenduojama frezuoti arba kultivuoti.

Nederlingi, nuolat užmirkę smėliai, vietomis giliau priemolingos bei molingos uolienos dažniausiai vyrauja Ub augavietėse. Šios augavietės pasižymi stipriu ar vidutiniu suvelėnėjimu, dažnai esti apžėlusios krūmais. Taigi šiais atvejais dirvą rekomenduojama ruošti riekėmis, volais, o vandens nuleidimo vagas formuoti nuolydžio kryptimi.

Uc, Ud, Uf augavietės yra vidutiniškai derlingos, derlingos ir labai derlingos, tačiau nuolat užmirkusios. Vyrauja priesmėliai, priemoliai, rečiau smėliai ir moliai, gali būti dvinariai, sluoksniuoti. Šiose augavietėse, taip pat dirvą rekomenduojama ruošti riekėmis, volais, o vandens nuleidimo vagas formuoti nuolydžio kryptimi.

Pcn, Pdn  - derlingos ir labai derlingos nusausintos durpinio tipo augavietės. Po durpe galima rasti kuo įvairiausius dirvožemio sluoksnius: nuo smėlių iki molių. Šiose augavietėse dirvą rekomenduojama ruoši suariant ištisai arba juostomis.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad numatyto apželdinti sklypo paruošimas susijęs ne tik su augavietės sąlygomis bei dirvos paruošimo būdu, bet ir su ankstesne želdavietės paskirtimi. Ruošiant sklypus želdinti juose gali būti šalinamos kirtimo atliekos, esant reikalui, atliekami sausinimo darbai, naikinamos minkštųjų lapuočių atžalos, ataugos, sėjinukai ar žolinė augmenija, likviduojami kenkėjų bei ligų židiniai, paskleidžiamas humusingo dirvožemio sluoksnis bei įrengiamos priešgaisrinės juostos. O želdinių prigijimas dažnai priklauso nuo teisingo sodmenų parinkimo ir sodinimo darbų kokybės.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos