baneris leidinys

simkus sudarge
Nuotr. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Artūras Šimkus (kairėje) gyventojams bandė atsakyti į jiems rūpimus klausimus dėl kiaulių laikymo.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai praėjusią savaitę susitiko su Slavikų, Sudargo, Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio gyventojais bei aptarė veterinarijos aktualijas, svarbiausia jų – mūsų rajonas įtrauktas į afrikinio kiaulių maro (AKM) buferinę zoną. Atvykę specialistai gyventojus supažindino, kokie biologinio saugumo reikalavimai taikomi buferinėje zonoje.

Riestanosėms atėjo sunkūs laikai

Susitikimą pradėjęs Šakių VMVT viršininkas Artūras Šimkus teigė, kad susitikimai su gyventojais bus tęsiami ir kitose seniūnijose. Viršininkas paminėjo, kad tarnyba vykdo kontrolę „nuo lauko iki stalo“, bet tikisi bendradarbiauti su gyventojais, anot jo, tuomet reikalavimai bus lengviau įgyvendinami. Visgi svečias išskyrė aktualiausią problemą – plintantį afrikinį kiaulių marą (AKM). Šiemet, veterinarų duomenimis, AKM Lietuvoje nustatyta 472 vietose, iš viso 34 Lietuvos savivaldybėse. A. Šimkaus nuomone, mums AKM grėsmė kyla nuo Kaliningrado srities arba Jurbarko rajono.

„Šernai puikiausiai plaukia, taigi Nemunu gali pasiekti Plokščius, Gelgaudiškį. Šiandien nėra viruso rajone , o rytoj jau galim rasti šernuose arba kiaulėse. Visada yra sąsaja su AKM židiniais – tarp laukinės faunos ir kiaulių populiacijos. Jei tik yra vietovės, kur nustatoma daug šernų gaišenų, tai anksčiau ar vėliau bus nustatytas virusas ir kiaulėms. Nes žmonės eina į miškus, užsiima laukų dirbimu ir galbūt nesąmoningai virusą parsineša į namus. Todėl pabrėžiu, kad dezo kilimėlis kiaulių ūkyje yra būtinas“, – kalbėjo A. Šimkus.

Mūsų rajono savivaldybėje yra 710 kiaulių laikytojų vietų, iš viso kiaulių yra apie 35 tūkstančiai.

Pasak A. Šimkaus, kovo 13 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išleido įsakymą dėl buferinės zonos praplėtimo, siekiant apsaugoti kiaulių laikytojus nuo galimų nuostolių, kuriuos jie patirtų nustačius ligą ūkiuose.

Taigi į išplėstą AKM buferinę zoną įtraukta ir Šakių rajono savivaldybė. Tai reiškia, kad kiaulių augintojai, kurie laiko kiaules savo reikmėms ir neatitinka biosaugos reikalavimų, iki šių metų gegužės 1 d. turės paskersti visas laikomas kiaules. Kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose ar išvežti į patvirtintas skerdyklas. Jei kiaulės netinkamos skersti dėl amžiaus, galima jas nugaišinti ir gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. A. Šimkus akcentavo, kad visais atvejais norint gauti kompensaciją turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai (iš kiekvienos paskerstos kiaulės 2 inkstai ir blužnis) AKM tyrimams, ir tik diagnozei nepasitvirtinus paskerstų kiaulių mėsą bus leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.

Pasak Šakių VMVT viršininko, į buferinės zonos teritoriją patenkantys kiaulių laikytojai, paskerdę laikomas kiaules iki nurodyto termino ir pristatę privatiems veterinarijos gydytojams ar Šakių VMVT nurodytus mėginius bei pasirašę pasižadėjimą vienerius metus nelaikyti kiaulių galės pretenduoti į valstybės išmokas.

Veterinarijos specialistai priminė, kad po gegužės 1 d. bus tikrinami visi kiaulių ūkiai dėl biosaugos reikalavimų atitikimo. Jeigu kiaulių laikytojai po gegužės 1 d. bus neįgyvendinę biologinės saugos reikalavimų, turės paskersti kiaules ir į kompensacijas nebepretenduos. Nors gyventojai teiravosi veterinarijos specialistų, ką reikės žmonėms valgyti, šie patikino, kad nedraudžia laikyti kiaulių, tik reikia laikytis biosaugos reikalavimų: perkant ar parduodant būtinas veterinarijos pažymėjimas, kiaulės turi būti su įsagu, reikia deklaruoti kiaules kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį, prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą turi būti įrengtas dezinfekcinis kilimėlis, aptvertas įėjimas į kiaulių laikymo vietą ir mėšlidė, nuolat naikinami graužikai, reikia užtikrinti, kad kiaulės nebūtų šeriamos termiškai neapdorotais pašarais, maisto atliekomis, šviežiai nušienauta žole ir kita.

Pernai Šakių VMVT patikrino 456 kiaulių auginimo vietas, biologinio saugumo priemonių reikalavimus atitiko 369, neatitiko 87 ūkiai. Anot A. Šimkaus, jie nėra kažkokie baudikai, pernai buvo surašyti 45 protokolai, iš jų 40 įspėjimų ir 5 baudos, kurių vidurkis apie 100 eurų.

Kadangi, pasak veterinarijos specialistų, nuo kovo 14 d. negalima steigti naujų kiaulių ūkių, Rociškių kaimo gyventojai teiravosi, ar bus toliau jų kaime steigiamas kiaulių ūkis, kuriam rociškiečiai priešinasi. Šiuo klausimu asmeniškai žadėjo pasidomėti Šakių VMVT viršininkas.

Sveika banda

Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kad pernai Lietuvoje buvo nustatytas 21 enzootinės galvijų leukozės (EGL) atvejis. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. buvo nustatytas vienas EGL atvejis Šakių rajone ir net 13 atvejų Vilkaviškio rajone, buvo priimtas sprendimas Kudirkos Naumiesčio, Sudargo, Slavikų ir Sintautų seniūnijose ištirti visus vyresnius nei metų amžiaus galvijus.

A. Šimkus akcentavo, kad kiekvienais metais apie 20–25 proc. rajono galvijų bandų patenka į tiriamų bandų sąrašus, iš kurių privatūs veterinarijos gydytojai ima kraujo mėginius tokioms ligoms kaip BRC (bruceliozė), EGL ir TBC (tuberkuliozė). Jeigu tokios gyventojų bandos šiais metais pateko į tiriamų bandų sąrašus, gyventojai už kraujo mėginių paėmimą turės susimokėti privatiems veterinarijos gydytojams.

„Kiekvienu atveju gyventojai gali paklausti privačių veterinarijos gydytojų, ar jiems už mėginių paėmimą bus privaloma susimokėti, ar ne“, – aiškino A. Šimkus.

Veterinarijos specialistai taip pat priminė dėl paukščių gripo grėsmės, kad pavasarinės ar rudeninės pauščių migracijos metu (kovo, rugsėjo ir spalio mėnesiais) draudžiama laikyti naminius paukščius lauke, akcentavo, kad reikia vakcinuoti visus šunis, kates ir  naminius šeškus. Specialistai patikino, kad keleri metai Lietuvoje nepasitaikė pasiutligės atvejų, tačiau pernai mūsų rajone buvo 40 apkandžiojimo atvejų.

A. Šimkus priminė, kad visus paskerstų kiaulių ir sumedžiotų šernų mėginius reikia ištirti dėl trichineliozės. Akcentavo, kad šunų pasus nuo šių metų vasario 1 d. išduoda privatūs veterinarijos gydytojai.

„O dėl gyvūnų gerovės noriu priminti, kad informuotumėte mūsų tarnybą ar policiją, jei matote žiauriai su gyvūnais besielgiančius žmones“, – priminė A. Šimkus.

Tonos antibiotikų

Šakių VMVT vyriausioji specialistė Žaneta Pilipauskienė supažindino su gyvūnų ženklinimu, priminė, kad keturkojai augintiniai, vykstantys į kitas šalis, turi turėti augintinio pasą. Specialistė pademonstravo, kaip turi atrodyti bityno, galvijo, arklio pasas. Veterinarijos specialistai informavo, kad kiekvieną ketvirtį gyventojams bus rengiami gyvūnų ženklinimo mokymai.

Šakių VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Aida Malakauskaitė-Martinkienė teigė, kad kiekvienas netikslingas antibiotikų naudojimo atvejis medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje didina tikimybę žmonių bakterinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimą ateityje. Pasak specialistės, 2016 m. buvo sunaudota 13 tonų antibiotikų, iš jų – 60 proc. veterinarijoje.

Specialistė taip pat pristatė pasikeitimus, susijusius su naujomis pieno supirkimo taisyklėmis, informavo apie supaprastintus reikalavimus gyventojams, kurie nori mažais kiekiais gaminti gyvūninės kilmės produkciją (gaminti paukščių, triušių, žuvies ir pieno gaminius).

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos