Pirmadienį išvažiuojamąjį posėdį į UAB „Šakių laidotuvių namai“ surengė savivaldybės Kontrolės komitetas. Pirmiausiai komiteto nariai apžiūrėjo bendrovės patalpas, o vėliau su administracija sėdo bendram pokalbiui apie tai, kuo šiuo metu gyvena bendrovė bei kokią ateitį ji mato.

Augina pamainą

Tarybos narius Mindaugą Tarnauską, Ireną Haase, Tomą Skaizgirį ir Martiną Eimutį bei spaudos atstovus sutikusi bendrovės direktorė Janė Dėdinienė pripažino: tokio būrio valdžios žmonių dėmesio įstaiga sulaukia pirmą kartą. Ji atvira – administracijos vadovai įstaigoje apskritai nesilankę, tad ji noriai svečius vedžiojo po patalpas, pasakojo apie jose atliktus remonto darbus, teikiamas paslaugas ir buvo pasirengusi atsakyti į rūpimus klausimus. Tiesa, pati vadovė jau pradžioje užsiminė, kad yra numatytas kabinetas naujam įstaigos vadovui, tad M. Tarnauskas teiravosi, ar ji toliau savęs nebemato šiose pareigose.

„Šiam klausimui, ko gero, nepasiruošusi labiausiai“, – pripažino J. Dėdinienė, patikinusi, kad jos darbo sutartis baigiasi gruodžio 31 d., be to, sueina ir pensinis amžius, tad neatmeta galimybės, kad reikėtų suteikti galimybę pasireikšti jaunesniems. Visgi kolektyvas stoja mūru už dabartinę vadovę ir viliasi, kad ji ryšis dalyvauti konkurse. Tačiau kaip bebūtų, J. Dėdinienė ruošia pamainą – 0,5 pavaduotojo etatu įdarbintas ilgametis įstaigos darbuotojas Darius Talala.

„Kol atsiras naujas vadovas, jis puikiai tą vežimą galės vežti. Jis čia dirba 10 metų, puikiai išmano verslą, yra talentingas ir gabus. Gal net jis eis į konkursą. Finansinė pusė irgi sutvarkyta – yra griežta, teisinga ir reikli buhalterė. Ji būdavo net kaip mano pavaduotoja“, – gerų žodžių, kaip visada, savo darbuotojams negaili J. Dėdinienė, šiuo metu vadovaujanti 13-os žmonių kolektyvui.

Būtent visas kolektyvas, kaip sako direktorė, komandiškai dirbdamas, mokydamasis augo pats ir sukūrė tokią įstaigą, kokią šiuo metu ir matome. Galbūt todėl, pripažįsta J. Dėdinienė, skaudžiai sureagavo į spaudoje parašytą iš administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus nuskambėjusį palyginimą, kad įstaigoje dirbantys uždirba tiek pat, kiek skyrių vedėjai. Tačiau, kaip aiškina ji, žmonės dirba daug ir sunkiai, vairuotojas nėra tik vairuotojas, nes dažnai jis dirba ir daugelį kitų darbų, tad J. Dėdinienė kėlė retorišką klausimą – ar „ant popieriaus“ tūkstantis eurų tikrai yra tokia didžiulė suma?

Ne visų paslaugų daugėjo

Nemažai kalbėta apie konkrečias įmonės teikiamas paslaugas bei su tuo susijusia finansine dalimi. Štai po to, kai palėpėje buvo įrengta papildoma salė, ypač išaugo maitinimo paslaugos – pirmą metų ketvirtį fiksuojamas 66 proc. augimas. Pasak įstaigos vadovės, dažnai žmonės užsisako gedulingus pietus, o vėliau tą pačią paslaugą renkasi minėdami mirusiojo ketvirtines ar metines. Daugiau žmonės renkasi ir šarvojimo salės nuomos paslaugas – nors bendruomenės dažnai ir turi sales, kur šarvoja mirusiuosius, ypač šiltuoju metų laiku tai nepatogu, nes nėra kondicionierių, tad linkę rinktis „Šakių laidotuvių namus“. Apskritai ši įstaiga suteikia paslaugas apie 80 proc. rajono gyventojų. Tiesa, jaučiamas ir kai kurių paslaugų mažėjimas – lyginant su ankstesniu laikotarpiu, žmonės nuperka mažiau karstų, šarvodami renkasi mažiau gėlių prie karsto ir pan. Kremavimą renkasi 10 proc. klientų. Pasak įmonės vadovės, įmonė pasirengusi suteikti visas reikiamas paslaugas, sutvarko net išmokas, tačiau žmonėms palikta teisė apsispręsti, kokių paslaugų klientas pageidauja – būna, kad patys žmonės rūpinasi duobės kasimu, artimieji neša karstą ar patys tvarko dokumentus. Visgi dažniausiai renkasi visą paslaugų paketą. Tiesa, įmonė žmogaus, kuris kastų duobę, neturi, tad šiai paslaugai nukreipia savo klientus pas tuo užsiimančius. M. Tarnauskas ragino atkreipti dėmesį ir klientams siūlyti tuos asmenis, kurie tikrai turi išsipirkę patentus ir dirba legaliai, nes nors faktiškai visose seniūnijose yra duobkasiai, tačiau, kaip rodo praktika, pernai per metus buvo įsigyti vos du šios srities verslo liudijimai. Tad vietos šešėliui šioje vietoje, ko gero, pakankamai. Kad taip yra, sutinka ir J. Dėdinienė, pripažinusi, kad kažkada paslaugą pirko iš jurbarkiečių, nes tik jie galėjo išrašyti reikiamą sąskaitą už suteiktą paslaugą.

Be to, teikiant paslaugas atsižvelgiama ir į tai, kad klientas pajėgtų už jas susimokėti. Įprastai, kaip sako J. Dėdinienė, laidotuvės kainuoja 1200 eurų, tačiau būna ypač sunkiai besiverčiančių, kuriuos įmonė turi palaidoti ir už skiriamą vos daugiau nei 300 eurų valstybės suteiktą paramą, tad pelno tokiais atveju nebus. Apskritai, kaip tarybos narius patikino J. Dėdinienė, įmonė neturi įsiskolinimų, tik savivaldybės skola už paskutinius penkis mėnesius įmonei viršija daugiau nei 4 tūkst. eurų – neatsiskaityta už palaikų gabenimą pas teismo medicinos ekspertus.

Tiesa, tarybos nariams kliuvo aikštelėje esantis iškilęs šulinys, kurį reiktų tvarkyti, nes yra pavojingas, tad ragino šį klausimą spręsti tariantis su administracija.

„Kiek buvo administracijos vadovų, tiek visi žadėjo“, – prisimena J. Dėdinienė.

Kalbėta ir apie įmonės privatizavimą, nes savivaldybės administracijos pozicija, kad galbūt šią įmonę reikėtų privatizuoti, kol neatsirado stiprių konkurentų ir „Šakių laidotuvių namai“ dirba pelningai, tačiau kol kas tai tik kalbos.