baneris leidinys

fasadu siltinimas
Apsisprendus statyti ar renovuoti namą, iškyla klausimas, kokią sienos apdailą rinktis. Čia gali patarti projektuotojai, dažnai – medžiagų tiekėjai ir kaimynai, kurie jau išbandė konkrečias medžiagas.

Kalbant apie fasadų apdailą, jau tapo savaime suprantama, kad galvoje turimas ne tik jos išorinis apdailos sluoksnis, bet ir esantis giliau – termoizoliacinis. Šis šiltinamosios medžiagos sluoksnis reikalingas visuomet, nesvarbu, ar pastatui pasirinktas vėdinamasis, ar nevėdinamasis fasado apdailos būdas. Pastarasis būdas Lietuvoje itin populiarus: tinkuojamuosius fasadus mėgsta ir individualių namų savininkai, ir į daugiabučių renovaciją pasinėrę gyventojai.
 
Specialiojoje literatūroje tinkuojamasis fasado apdailos būdas vadinamas išorine tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema (tarpt. ETICS). Tai – mūrinių, mūrinių tinkuotų, betoninių, betoninių tinkuotų vertikalių, horizontalių ar pasvirusių atitvarų šiltinimo sistema, kurios apdaila yra tinkas.

Tinkuojamasis fasadas įrengiamas iš vientisą sistemą sudarančių, tarpusavyje derančių produktų:

- klijų ir (arba) mechaninio tvirtinimo elementų termoizoliacinei medžiagai prie sienos pritvirtinti;
- termoizoliacinės medžiagos,
- armuojamojo mišinio,
- armavimo tinklelio,
- dekoratyvinio tinko ir (arba) dažų.

Nors termoizoliacija yra sudedamoji visos sienų šiltinimo sistemos dalis, jai tenka ypatingas vaidmuo: ji nematoma, tačiau jos teikiama nauda jaučiama visą pastato egzistavimo laikotarpį. Todėl tinkamas šilumos izoliacijos pasirinkimas yra investicija ne tik į pastato energinį naudingumą, bet ir į gaisrinę pastato saugą. Be to, ji pagerina garso izoliavimą ir padidina komfortą.

Tinkuojamų sienų įrengimą reglamentuoja STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“.  Atitvaroms projektuoti ir statyti turi būti naudojamos tik Europos techninį liudijimą (ETL) turinčios ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos, kurios sertifikuojamos ir parduodamos kaip vientisas komplektas. Pabrėžtina, kad į vieną šiltinimo sistemą sudėję skirtingų sistemų elementus galite patirti daugiau nuostolių nei sutaupyti!

Kokią papildomą vertę teikia akmens vatos šilumos izoliacija tinkuojamųjų fasadų sistemoms?

Kaip ir visų rūšių šilumos izoliacija, akmens vata didina pastato energinį naudingumą, drauge mažindama šildymo išlaidų naštą. Be šios pagrindinės galima nurodyti dar keletą išskirtinių jos savybių.

Pirmiausia, akmens vatos plokštės yra nedegios ir priskiriamos saugiausiai A1 degumo klasei. Todėl, įrengus tinkuojamąją sistemą su mineraliniu ar silikoniniu tinku, visos sistemos klasė lieka A1 arba A2 s-1, d-0. Savaime suprantama, tai priklauso nuo tinko sluoksnio sudėties. Tad mūrinis pastatas, apšiltintas akmens vatos plokštėmis, yra logiškas sprendimas – nedegi tinkuojamųjų fasadų sistema tik sustiprina unikalias gaisrines mūro savybes. Kai fasadai šiltinami degiomis medžiagomis, šios nemažai prisideda prie gaisro įsismarkavimo: išsiskiria didelis dūmų kiekis, ugnis plinta fasadu ir greitai persimeta iš vieno aukšto į kitą.

Antra, akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad pastatų statybos ar eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai migruoja į išorę ir pasišalina pro sienos tinko apdailą, o garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnį patalpų mikroklimatą. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos dėl drėgmės. Žinoma, šių procesų poveikį galima sumažinti vėdinant patalpas, tačiau daugumoje renovuojamų senųjų daugiabučių nėra efektyvių vėdinimo sistemų. Dažniausiai jos nėra įrengiamos ir modernizavimo metu, todėl su drėgme pastatuose susijusioms problemoms spręsti visada verta pasinaudoti akmens vatos gaminių savybe – laidumu vandens garams. Kuo sienos termoizoliacinė medžiaga yra laidesnė vandens garams, tuo mažesnė tikimybė, kad ant vidinio sienos paviršiaus susidarys sąlygos augti pelėsiui. Netgi dėl nepakankamo šildymo ir vėdinimo iki modernizavimo įdrėkusios sienos greitai išdžius apšiltinus jas akmens vatos gaminiais.

Trečia, akmens vatos gaminiai yra stabilių matmenų, o tai reiškia, kad dėl temperatūros svyravimų pastato eksploatavimo metu neatsiras plyšių tarp šilumos izoliacijos plokščių. O plyšiai reiškia padidėjusius šilumos nuostolius, jie skatina ir mikroplyšių atsiradimą ant sienos tinko apdailos sluoksnio. Laikui bėgant, tokie plyšiai didėja, į juos patenka išorės vanduo, kuris ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį gali užšalti ir taip ardyti tinko paviršių. Be to, tik ant akmens vatos šilumos izoliacijos galima įrengti ir tamsios spalvos tinką. Tad, tinkuojamose sistemose pasirinkę akmens vatos izoliaciją, galėsite mėgaustis didesniu spalvų spektru, o fasadas bus ilgaamžis ir nedegus.

Tinkuojamųjų fasadų sistemos pagal šilumos izoliacijos tvirtinimo prie šiltinamo paviršiaus būdą skiriamos į 2 tipus:

- klijuojamos,
- mechaniškai tvirtinamos.

Lietuvoje plačiausiai naudojamas mišrus būdas, kai šilumą izoliuojanti medžiaga yra klijuojama prie sienos ir papildomai tvirtinama mechaniškai (smeigėmis). Iš tiesų tvirtinimo būdas ir tvirtinamų elementų skaičius priklauso nuo sienos pagrindo, vėjo sukeliamų apkrovų, pastato aukščio, šiltinamosios medžiagos ir kitų veiksnių. Tiek projektuojant, tiek ir įrengiant tinkuojamuosius fasadus, būtina vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ ir sistemos gamintojo Europos techniniame liudijime (ETL) pateikiamomis instrukcijomis, mat kiekvienoje sistemoje yra gamintojo specialiai sukurti ir tarpusavyje suderinti tvirtinimo elementai ir klijai.

medziagos fasadu siltinimas
Nors tinkavimas – populiarus fasadų apdailos būdas ir informacijos apie jo įrengimą – apstu, vis dėlto neretai nepavyksta išvengti klaidų. Tad ką ir kaip reikia atlikti, kad fasadas kuo ilgiau nekeltų rūpesčių?


Pirmiausia, labai svarbu pasirinkti visą šiltinimo sistemą, kuri turėtų Europos techninį liudijimą arba nacionalinį liudijimą. Tokia sistema arba visas išvardytų medžiagų kompleksas yra išbandomas laboratorijose, nustatomi sistemos ypatumai. Tada ir klaidų bus mažiau.

Antra, reikėtų apsispręsti dėl šilumos izoliacijos. Galima naudoti plokštes arba vertikaliai orientuoto plaušo plokštes iš akmens vatos. Tinkuojamųjų fasadų tiekėjai kiekvienai šių sistemų turi atskirus techninius liudijimus.

„Paroc“ specialistai rekomenduoja įprastas plokštes „PAROC Linio 10“ ir „PAROC Linio 15“ naudoti tais atvejais, kai pastatų sienos nelygios. Dažniausiai tai yra renovuojamieji pastatai. Naujiems pastatams geriausiai tinka vertikaliai orientuoto plaušo plokštės „PAROC Linio 80“.

Beje, būtent „PAROC Linio 80“ yra skirtos ir energiškai efektyviems A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatams. Be to, statybininkų darbo kokybei pagerinti ir darbo spartai padidinti jau gamykloje galima visas plokštes nugruntuoti. Prie švaraus paviršiaus geriau prikimba tiek klijai, tiek armuojamasis sluoksnis.

Tinkuojamųjų fasadų plokštės prie šiltinamo paviršiaus turi būti klijuojamos visa plokštuma. Išimtis – tik „PAROC Linio 10“ ir „PAROC Linio 15“. Jos gali būti klijuojamos taškiniu-perimetriniu būdu. Tai reiškia, jog užtepama ištisinė klijų juosta visu plokštės perimetru, o viduryje – taškais. Klijuojama plokštė prie pagrindo (sienos) turi būti tvirtinama taip, kad neliktų jokių oro kanalų tarp jos ir sienos, taip pat tarp gretimų plokščių. Beje, klijuojamas plokštes reikia perstumti (kaip ir mūrijant) – kad jų vertikalios siūlės nesutaptų ir nesusidarytų keturių kampų sandūra. Jei atsirado plyšių tarp plokščių (dažniausiai tai įvyksta dėl sienų nelygumų), juos būtina užkamšyti plokščių atraižomis.

Akmens vatos plokščių „PAROC Linio 10“ ir „PAROC Linio 15“ vienas paviršius yra pažymėtas raudona linija – būtent šia puse plokštę reikia klijuoti prie šiltinamos sienos. „PAROC Linio 80“ vertikaliai orientuoto plaušo plokštės tokios žymos neturi, tad jos klijuojamos vertikaliojo plaušo puse.

Akmens vatos plokščių kraštai turi būti tiesūs ir lygūs, o paviršius – švarus ir nedulkėtas, kad prie jo gerai prikibtų armuojamasis mišinys. Į tai reikia atsižvelgti termoizoliacinę medžiagą transportuojant, laikant ir montuojant.

Tvirtinimo elementai parenkami pagal pagrindą, į kurį bus tvirtinami, ir šilumos izoliacijos tipą. Kiek jų reikės, nustatoma skaičiavimais, atsižvelgiant ir į sistemos tiekėjo rekomendacijas. Labai svarbu, kad tvirtinimo elementai priglustų prie plokščių, nepalikdami tarpų ir neįspaustų šilumos izoliacijos sluoksnio.

Akmens vata praleidžia garus ir saugo konstrukcijas nuo drėgmės: jei pritvirtintų plokščių paviršius sudrėksta, jos paprastai greitai išdžiūva neprarasdamos šiluminių savybių. Akmens vata yra atspari drėgmei ir vandeniui, tačiau montavimo metu rekomenduojama ją apsaugoti nuo tiesioginių kritulių.

„Paroc“ tinkuojamųjų fasadų plokštės:

- nedegios – šiltinant pastatus nedegia „Paroc“ akmens vata, sumažinama gaisro rizika;
- laidžios vandens garams – sienos išlieka sausos ir šiltos;
- stabilių matmenų – fasadas išlieka ilgaamžis, nes dėl temperatūros svyravimų tarp plokščių neatsiranda plyšių.

Sprendimas pastatų sienas ir kitas pastato atitvaras apšiltinti energiškai efektyviais, nedegiais, vandens garams laidžiais pastovių matmenų „Paroc“ akmens vatos gaminiais, užtikrins sveikesnes ir komfortiškesnes patalpų mikroklimato sąlygas, sumažins nenumatytų pastato remonto išlaidų.

Paroc Linio 10-3D Paroc Linio 80-3D
Iš kairės: Išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema su plokšte „Paroc Linio 10“ arba „Paroc Linio 15“. Išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema su vertikaliai orientuoto plaušo plokšte „Paroc Linio 80“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos