Nuotr. Iš kairės: žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, ministras Giedrius Surplys, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis aptarė bendrovei rūpimus gamybinius klausimus ir perspektyvas.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 14 d. žemės ūkio ministras Giedrius Surplys su dviem viceministrais ir patarėjais lankėsi Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje, kur patys išbandė bendrovės turimą techniką, darbavosi veršelių fermoje. O kaip šiandien gyvena žemdirbiai, išgirdo iš bendrovės vadovo Petro Puskunigio ir darbuotojų lūpų.

Šeštadienio rytą svečiai iš Žemės ūkio ministerijos pirmiausiai įsuko į Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės dirbtuves. Čia jau stovėjo javapjūtei paruošta bendrovės technika. O ministerijos atstovus pasitikę specialistai ir bendrovės pirmininkas P. Puskunigis juos supažindino su turima naujausia technika – trąšų barstytuvu ir purkštuvu, traktoriais. Anot P. Puskunigio, daug technikos įsigyta už ES lėšas. Bendrovės agronomas Viktoras Šnipas pasakojo, kad būtent ši moderni  trąšų barstymo mašina nustato, kiek dirvožemiui ar augalui reikia trąšų.

Į 2014 m. trąšų purkštuvą „Rogator RG 635C“ įlipęs ministras G. Surplys iš arčiau susipažino su šios mašinos, kurios plotis siekia net 30 metrų, išmaniosiomis savybės.

„Nesu vairavęs anksčiau nei traktoriaus, nei kombaino. Tik vejos pjovimo traktorių“, – atviravo ministras ir pridūrė, kad jis kaime net senelių neturėjo. Ministras pasakojo, kad būdamas 16-os metų dirbo pas ūkininką Žemaitijoje, tuomet teko krauti tik šieno vežimą.

Su beveik naujutėlaičiu „Case“ traktoriumi apsukę ratą bendrovės dirbtuvių teritorijoje ministras ir kiti ministerijos darbuotojai kalbėjo, kad ypač komfortiška yra traktoriaus kabina. Šiuo metu bendrovė turi daugiau kaip 100 vienetų žemės ūkio technikos, domisi ir išmaniosiomis technologijomis, laukus žvalgo pasitelkdami droną.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas P. Puskunigis svečiams pasakojo, kad bendras galvijų skaičius ūkyje – 1500, melžiamų karvių – 700, kasdien parduodama apie 25 tonos pieno. Bendrovė dirba apie 1500 ha žemės ūkio naudmenų, augina grūdines kultūras, kukurūzus, rapsus, pupas ir kt. Vienas iš svarbiausių darbų yra pašarų gamyba. Bendrovėje dirba 93 darbuotojai. Anot P. Puskunigio, jie ateityje planuoja įdarbinti ir užsieniečius. P. Puskunigis neslėpė, kad bendrovėje melžėjos uždirba apie 800 eurų, traktorininkai – iki 1800 eurų. Bendrovė per metus sumoka daugiau kaip milijoną eurų mokesčių.

„Aš vengiu dejuoti. Manau, kad stambūs ūkiai lengviau perneša visas negandas. Dar Napoleono raštuose buvo parašyta, kad Sūduva buvo žemdirbiškiausias kraštas. Čia ūkininkai stengdavosi vieną vaiką, pavyzdžiui, išleisti į kunigus, kitą į gydytojus, o vienam vaikui visa ūkį perrašyti. Dėl to šio krašto ūkininkai ir išlikę stambesni. Šiandien Šakių rajone dirba devynios žemės ūkio bendrovės, beveik visos dirba daugiau kaip 1500 ha žemės“, – svečiams dėstė P. Puskunigis.

Prieš įeinant į bendrovės veršelių fermą, svečiams teko įšokti į specialią aprangą. Čia juos pasitikusi bendrovės vyr. zootechnikė Rita Vaivadienė pasakojo, kad fermoje yra per 600 galvijų – veršeliai nuo trijų savaičių ir veršingos telyčios. Apie 70 proc. čia auginamos Holštein  veislės telyčios. Bendrovės specialistai įsitikinę, kad kai veršelį girdo žmogus, gyvulio produktyvumas didesnis. Todėl jie jau prieš 10 metų atsisakė automatinio veršelių girdymo.

Ministras G. Surplys drąsiai įžengė į veršelių gardą, paėmęs plastikinį butelį, pripildytą pieno pakaitalo, kaipmat sugirdė veršeliui keturis litrus, prie jo prisijungė ir veršelius girdė viceministrė Ausma Miškinienė. Ji prisipažino, kad yra užaugusi pienininkystės ūkyje. Čia vyrai iš ministerijos dar su kastuvais padirbėjo, prikasė jau paūgėjusioms telyčiomis pašaro. Svečiai pastebėjo, kad, deja, dauguma Lietuvoje gyvulių jau yra neganomi laukuose. Besidarbuojantį ministrą klausiame, kaip kilo idėja apsilankius pas žemdirbius dar ir padirbėti.

„Daviau pažadą vienoje konferencijoje Kėdainiuose, kad vieną kartą per mėnesį savaitgaliais važiuosiu pas žemdirbius į ūkius padirbėti, kur tik mane pakvies. Man įdomu pamatyti, kaip, pavyzdžiui, panaudojama ES parama, apsilankymų metu užsimezga ir kitoks ryšys su žemdirbiais. Šį kartą pasirinkau stambią žemės ūkio bendrovę, kitą kartą su ministerijos darbuotojais važiuosiu į mažą ūkį – Valdo Kavaliausko ožkų ūkį. Man šis ūkis imponuoja tuo, kad jo įkūrėjas V. Kavaliauskas neima jokios ES paramos. Natūralu, kad gaunant ES paramą yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, sutinku, kad jos yra per griežtos“, – kalbėjo prieš pusantro mėnesio ministru pradėjęs dirbti G. Surplys.

Jo įsakymu buvo įsteigta patariamoji taryba iš valdžios įstaigų atstovų, socialinių partnerių, akademinės bendruomenės narių. Ministras prisipažino, kad yra agrarinio sektoriaus naujokas, pokalbio metu jis patikino, kad ši taryba jam padės geriau susigaudyti žemės ūkio klausimais. Ministras dar pridūrė, kad planuoja ateityje važiuoti į įvairius ūkius ir kiti ministerijos darbuotojai, netgi su šeimomis, kad darbuotojai pamatytų, kaip tie sprendimai, kuriuos jie priima kasdien, atsiliepia galutiniam naudos gavėjui. Ministro nuomone, tai, kad jis nėra žemdirbys, atstovaujantis kažkurį žemės ūkio sektorių, yra tik privalumas, anot jo, tuomet jis gali objektyviai žiūrėti, kai priimami įvairūs sprendimai.

Vėliau lauke pirmas į rankas trimerį paėmė viceministras Venantas Griciūnas. Nupjovęs plotelį jis pasakojo, kad daug metų praleido ne Lietuvoje, taip pat dirbo privačiame versle.

„Aš mėgstu iššūkius. Manau, kad, atėjęs dirbti į žemės ūkio ministeriją, atsinešiau naujų idėjų. Ir mes, jaunesni žmonės, nebijome mesti iššūkių nusistovėjusiai tvarkai. Mano įgyta tarptautinė profesinė ir asmeninė patirtis gali būti sėkmingai pritaikyta ir panaudota sprendžiant Lietuvos žemės ūkiui aktualius klausimus, pavyzdžiui, tiesioginių išmokų dydį“, – kalbėjo liepos 2 d. pradėjęs dirbti viceministru V. Griciūnas.

Tą dieną svečiai iš ministerijos apžiūrėjo ir Griškabūdžio bendrovės pradėtą naujai statyti Katilių kaime 700 vietų gyvulininkystės kompleksą. Anot bendrovės pirmininko P. Puskunigio, statybos atsieis virš 4 mln. eurų, ES parama siekia tik 10 proc. Jau šį rudenį pirmas etapas bus užbaigtas, pradės veikti 300 vietų karvių melžimo aikštelė, kuri gaminama net Australijoje, kitais metais numatoma užbaigti visą kompleksą.

„Naujajame komplekse numatoma maksimali automatizacija. Aš kol kas robotų atsisakau, nes yra brangi jų eksploatacija, reikalingi kvalifikuoti darbuotojai ir kita. Šį kompleksą statom, nes turimos fermos jau reikalauja kapitalinio remonto. Ateityje iš viso turėtume apie 1300 karvių“, – ateities planais dalijosi P. Puskunigis.

Tiesa, galbūt galima kelti ir retorinį klausimą, ar ministro viešnagė Šakiuose nėra susijusi su tuo, kad būtent jis – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šakių skyriaus kandidatas rudenį vyksiančiuose rinkimuose Zanavykų rinkimų apygardoje.