Jau rašėmė, kad Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje lankėsi Žemės ūkio ministerijos atstovai, vėliau jie susitiko su rajono ūkininkais ir žemdirbiais. Ministras Giedrius Surplys pristatė ministerijos veiklos prioritetus, ūkininkai išsakė savo problemas.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pirmiausiai kalbėjo apie veiklos prioritetus – derybos dėl Europos Sąjungos geresnių sąlygų, naujų rinkų paieška, ūkio modernizavimas, vietos produkcijos skatinimas.

„Aš pasisakau ir už stambius, ir už smulkius ūkius. Kaime turi vietos užtekti visiems. Turime didžiuotis mūsų dideliais ūkiais, kurie yra vieni didžiausių produkcijos eksportuotojų į užsienį. Manau, kad maži ūkiai turėtų būti labiau specializuoti, gamintų, pavyzdžiui, ekologišką produkciją. Svarbu, kad daugiau vietinės gamybos produkcijos suvartotume viduje“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, jog reikia sudaryti sąlygas, kad žemės ūkis būtų konkurencingas.

„Dar vienas prioritetas – mūsų kaimo plėtra. Kaime gyventi turi būti faina. Kultūra, švietimas, greitas internetas. Kaip to pasiekti, ieškome būdų su ministerijos darbuotojais“, – kalbėjo svečias.

G. Surplys patikslino, kad dėl sausros yra paskelbta ekstremali situacija, todėl NMA žemdirbiams jokių sankcijų netaikys. Tiesa, susirinkę žemdirbiai ministrui papriekaištavo, kad už Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymas, kurias išduoda Prekybos pramonės ir amatų rūmai, reikia mokėti po 200 eurų. Ministras pažadėjo, kad jie galvos, kaip kompensuoti žemdirbiams šias išlaidas.

Kalbėdamas apie praėjusiais metais liūčių padarytą žalą, ministras patikslino, kad Europos Komisija patenkino Žemės ūkio ministerijos prašymą ir iš ES Solidarumo fondo mūsų šaliai skyrė beveik 17 mln. eurų paramą melioracijos įrenginiams ir kitam sektoriui atstatyti. Anot ministro, šios lėšos bus paskirtos toms savivaldybėms, kurios į ministeriją kreipėsi dėl sugriautų melioracijos įrenginių. G. Surplys dar pridūrė, kad 2020 m. melioracijos sistemas planuoja atiduoti savivaldybėms, o 2021 m. savivaldybės atiduotų ūkininkų asociacijoms. Anot ministro, didžiąją dalį finansavimo skirtų vyriausybė, kad galimai atsirastų melioracijos mokestis.

Diskusijų sukėlė ir Žemės ūkio ministro liepos 13 d. priimtas sprendimas, kad nuo 2019 m. bus ribojamos ES tiesioginės išmokos didiesiems ūkininkams, priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 tūkst. eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas. Nors ministras patikino, kad, priėmus naują sprendimą, išmokų negaus tik keli didžiausi šalies ūkiai, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio nuomone, toks ministerijos sprendimas – labai prastas įdirbis ateičiai.

„Mums nereikia, kad tiesioginėmis išmokomis šertume milijonierius. Priėmę šį sprendimą tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – aiškino ministras.
Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas teiravosi ministro – kiek kartų mažam ūkiui skirta išmoka turi būti didesnė už didelio ūkio?

„Ne kiekis yra esmė, o kokybė, kur dedame tuos pinigus. Jeigu jūs galvojate, kad dešimt hektarų plote galite auginti javus ir iš to uždirbti pinigus ir gauti dvigubai ir trigubai didesnes išmokas, manau, kad tai nėra teisinga“, – kalbėjo ministras.
Susitikime dalyvavęs UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis pastebėjo, kad, sparčiai didėjant žemės ūkio produkcijos savikainai, žemdirbių neišgelbės jokios paramos.

„Ministerija turi galvoti, kaip mažinti mokesčius, licencijavimo paslaugų apmokestinimą, trąšų kainas, pridėtinės vertės mokestį ir t.t. Neatlaikysime kaimynų lenkų konkurencijos, kurie gamina žymiai pigiau“, – kalbėjo J. Pukelis. Jis pridūrė, kad, pavyzdžiui, lenkai, daug dėmesio skiria įvairių programų ir paramos gavimo galimybių viešinimui. Jam pritarė ir Lekėčių krašto ūkininkė Loreta Martynaitienė, kuri pastebėjo, kad visa informacija žemdirbius geriausiai pasiekdavo per seniūnijose dirbančius žemės ūkio specialistus, kurie yra arčiausiai žemdirbių, anot jos, deja, šiandien daugelio jų paslaugų atsisakyta.

„Kaip jūs suprantate ūkininkavimą, jei žmogus deklaruoja 10 ha pievos, neturi nei gyvulių, nei technikos, pievą tik numulčiuoja ir už tai gauna išmokas? Ar tokį sofos ūkininką sunku patikrinti?“ – teiravosi L. Martynaitienė. Anot ministro, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES ši problema vis dar išlieka  ministerijos planuose, kad išmoka būtų mokama tik už gamybą.

Mūsų krašto ūkininkai teiravosi, ar ministerija neplanuoja Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijas perduoti savivaldybėms, kad vietos savivalda galėtų spręsti su žeme susijusius klausimus. Ministerijos atstovai patikino, kad nuo rudens dalis NŽT funkcijų bus atiduota savivaldybėms.

Ministras nesulaukė rajono ūkininkų nuomonės dėl pieno sektoriaus rizikos valdymo fondo steigimo.

„Linkiu, kad jūsų veiklos nei sausra, nei liūtis, nei žemės ūkio ministras negadintų“, – atsisveikindamas su rajono žemdirbiais sakė pusantro mėnesio ministro pareigas einantis G. Surplys.