Apie kritinę finansinę įmonės situaciją, susiklosčiusią dėl vėlavimo nustatyti bazinę šilumos kainą, UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Laimutis Kasparavičius dar liepos pradžioje informavo tiek rajono savivaldybės vadovus, tiek ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją.

Pasak jo, finansinės įmonės problemos susijusios su dar 2014 metais bendrovėje užbaigtu modernizavimo projektu ir įdiegta šildymo biokuru sistema – trejus metus Valstybės kainų ir energetikos komisija Šakių šilumos tinklams vėlavo nustatyti bazinę kainą, dėl to 2014–2016 m. nebuvo skirta lėšų investicinei grąžai.

Už kurą sutaupytas lėšas – apie 600 tūkst. eurų – bendrovė panaudojo banko paskoloms grąžinti, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jas įvardijo kaip skolą gyventojams.

„Kokius pinigus atiduoti gyventojams, jei mes jų nesukaupėme, o dengėme banko paskolas? Juk lėšų investicinei grąžai nebuvo skirta“, – klausė L. Kasparavičius.

Pasak bendrovės vadovo, nepaisant to, kad bendrovė skyrė didžiules investicijas ir turėjo grąžinti paskolas bankams, per pastaruosius trejus metus šilumos kaina vartotojams nuolat mažėjo, todėl šiuo metu įmonėje susidariusi finansinė padėtis verčia sunerimti – bendrovei iškilo grėsmė jau po dviejų mėnesių atsidurti finansų krizėje, t.y. tapti nemokiai – neturėti lėšų ne tik atsiskaityti su tiekėjais, bet ir atlyginimams išmokėti.

„Tokia padėtis susiklostė ne dėl bendrovės blogos veiklos, bet dėl, mūsų nuomone, ekonomiškai ir finansiškai nepagrįstų sprendimų, kuriuos 2017 m. vasario 3 d. priėmė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei tų pačių metų kovo 31 d. posėdžiavusi rajono savivaldybės taryba, – įsitikinęs L. Kasparavičius. – Tiesa, 2017 m. gruodžio 21 d. rajono savivaldybės taryba savo sprendimu padėtį sušvelnino, bet dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vėlavimo patikrinti metinį perskaičiavimą problema išlieka.“

Direktoriaus nuomone, vertindama su investicija susijusias sąnaudas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritaikė du priešingus principus: kuro sąnaudų sumažėjimą įvertino retrospektyviai, o nusidėvėjimo ir investicijų grąžos sąnaudų padidėjimą – perspektyviai, t.y. įpareigojo bendrovę vartotojams grąžinti 600 tūkst. eurų permoką už kurą, tačiau nesumokėtas 825,5 tūkst. eurų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos lėšas nukėlė ateičiai. Tad faktiškai paralyžavo bendrovės ūkinę-finansinę veiklą ateinantiems penkeriems metams.

Liepos 27 d. L. Kasparavičius ir rajono savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis dalyvavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje, kuriame pristatė kritinę įmonės situaciją. Pasak A. Šlėderio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pripažino, kad viena iš finansinę Šakių šilumos tinklų situaciją lėmusių priežasčių yra vėlavimas nustatyti bazinę šilumos kainą ir bendrovė nebuvo įvertinta kaip pagrindinė šios problemos kaltininkė.

Kad išbristų iš finansinės duobės, Šakių šilumos tinklų samdyti ekspertai pasiūlė pastovias sąnaudas (investavimo grąžą ir nusidėvėjimo sąnaudas), kurios nebuvo skirtos 2014–2016 m., o buvo nukeltos į 2025–2030 m., perkelti į dabartinį laiką. Paaiškėjo, kad toks skaičiavimas neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodikos, todėl šis variantas jiems kelia abejonių. Tačiau jokio kito sprendimo būdo ji nepasiūlė ir atsakymą žadėjo pateikti per rugpjūčio mėnesį.

„Jei tinkami sprendimai artimiausiu metu nebus priimti, visiškai realu, kad bendrovė finansiškai bus sužlugdyta per 2019–2020 m.“, – neslėpė L. Kasparavičius.