Įmonės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ kasmet įvairių šalies regionų ūkininkų ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse atlieka gamybinius javų, rapsų, kukurūzų veislių bandymus. Rugsėjo 6d. visus, besidominčius naujomis kukurūzų veislių tendencijomis, įmonės kvietė į Kubilių žemės ūkio bendrovės laukus susipažinti su čia eksperimentiniame plote augintomis 20-ties rūšių kukurūzų veislėmis, kurtomis šešių kolekcininkų.

Paprastai tokiuose renginiuose ūkininkai sužino daug vertingos informacijos – nuo žemės dirbimo iki kokybiško pašarų paruošimo. Selekcininkai, kurdami šiuolaikines kukurūzų veisles, daug prisideda prie to, kad ūkiuose didėtų derliaus kokybė. Ūkininkai, savo ruožtu, nuolat domisi veislėmis ir ieško tinkamiausių savo laukams. Kubilių žemės ūkio bendrovėje kukurūzai šiemet užėmė beveik 550 ha plotą (iš viso Kubilių žemės ūkio bendrovė dirba 1850 ha žemės).

Kaip aiškina bendrovės agronomas Jonas Šareika, iš kukurūzų jų ūkis pirmiausia prisigamina siloso, o iš to, kas lieka, gaminamas grūdainis – koncentruotas visavertis pašaras iš kukurūzų grūdų, kurį bendrovė sandėliuoja vadinamoje rankovėje. Šiuo metu ūkyje yra laikoma daugiau kaip du tūkstančiai galvijų. Bendrovė jau praėjusią savaitę pradėjo gaminti silosą, o kukurūzus šįmet sėjo ganėtinai anksti – gegužės 4 d.  

Aukštos kokybės kukurūzų silosas yra puikus ir nebrangus pašaras melžiamoms karvėms, prieaugliui ir penimiems galvijams. Palyginti su kitais žemės ūkyje ruošiamais pašarais, tonai kukurūzų siloso paruošti reikia bene mažiausiai darbo sąnaudų. Iš vieno hektaro kukurūzų galima gauti nuo 40 iki 60 t žaliosios masės. Kukurūzai labai gerai pasisavina į dirvą įterptas trąšas, ypač azotą ir kalį. Tik dirbantiems ūkiuose kartais sudėtinga nuspręsti, kokią kukurūzų veislę pasirinkti, kokias auginimo technologijas taikyti, kaip kokybiškai paruošti pašarą. Į esminius klausimus atsakyta renginio metu.

Pastaruoju metu kasmet kukurūzų plotai didėja ir vis daugiau žemdirbių ryžtasi juos auginti ne tik silosui, bet ir grūdams, nes ankstyvosios veislės bei šilti orai leidžia grūdams subręsti ir mūsų sąlygomis.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pasakoja, kiek daug dėmesio įmonė skiria sėklų ruošimo kokybei. Kukurūzų pjovimo laiką jis rekomenduoja nustatyti pagal grūdų subrendimo laipsnį. Skyriaus vadovas sako, kad jeigu anksčiau pagrindinis kukurūzų kokybės parametras buvo paimti kuo daugiau žaliosios masės iš hektaro, šiandien tai nėra pats svarbiausias kriterijus. Dabar sėklininkystės specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį, kiek iš kukurūzų hektaro prikuliama sausųjų medžiagų, kurios ir duoda visą kokybę, reikalingą gaminant tinkamą pašarą. Anot S. Augo, optimalus derliaus dorojimo laikas, kada augalas turi 30–31 proc. sausųjų medžiagų. Žemdirbiai nuimdami derlių turi labiau kreipti dėmesį ne į nudžiūvusius lapus, o į burbuolių subrendimą.

„Grūdas turėtų būti apie trečdalį stikliškas, apie trečdalį turėti miltinio pagrindo ir trečdalį turi sudaryti pieninio krakmolo pagrindo. Tada gausim puikią siloso kokybę“, – aiškino S. Augas.

Kaip teigia skyriaus vadovas, jeigu žemdirbiai lauks ir dar ilgiau nekuls, tai siloso kokybė bus dar geresnė, nes jame bus daugiau sausųjų medžiagų, tačiau tada jie susidurs su kitu iššūkiu – kaip tinkamai suslėgti silosą, nes nuo to kokybė irgi priklauso.

Pagrindinė vertingoji medžiaga, kuri gaunama iš kukurūzų, yra krakmolas – kuo jo daugiau, tuo daugiau gyvuliai gaus energijos ir bus produktyvesni. Krakmolo kiekis, priklausomai nuo veislės, labai skiriasi, gali svyruoti kilograme nuo 17 iki 36 proc. Dar vienas parametras, kuriuo matuojama įvairių veislių kukurūzų kokybė, tai ląstelienos kiekis, nes ląsteliena gerina virškinimą. Visi šie kriterijai ir kiti niuansai auginant kukurūzus yra labai svarbūs, todėl įmonės konsultantai kasmet sėjamuose eksperimentiniuose ūkių laukuose atidžiai stebi kiekvienos tiriamos veislės kokybę, kad turėtų ką pasiūlyti žemdirbiams. Kaip teigia „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas dr. Gintautas Cesevičius, veislių atrankai įmonė skiria ypač didelį dėmesį, nes pasaulinėje rinkoje selekcininkai jų siūlo be galo daug. Tačiau įmonei labai svarbu, kad veislės augtų mūsų krašto klimato sąlygomis ir duotų kuo didesnį derlių. Atrinkdami veisles jie stengiasi kreipti dėmesį į tai, kad kukurūzai duotų ne kuo didesnį žaliosios masės kiekį, bet ta masė, kuri gaunama, būtų kuo kokybiškesnė. Anot specialisto, skirtingas veisles galima lyginti, kai jos auga viename žemės plote bei vienodomis sąlygomis. Iš 20 pasėtų kukurūzų veislių sėklininkystės ekspertai žada atrinkti tris ar keturias veisles, kurias vėliau galės siūlyti Lietuvos rinkai.

Kukurūzus vien pasėti neužtenka: kad derlius būtų geras, reikia mažiausiai du kartus nupurkšti nuo piktžolių. Apie kukurūzų tręšimo niuansus, įvairių mikroelementų įterpimą jų augimo procese ir kitus dalykus susirinkusiems aiškino įmonės „Linas Agro“ produktų vadovai, kurie čia pat dalino ūkininkams įvairių patarimų.

„Linas Agro“ Pietų Lietuvos regiono vadybininkas Algimantas Daugėla džiaugėsi, kad šiemet organizuojant lauko dieną jiems nereikia kaip pernai klampoti po purvynus.