baneris leidinys

sprindziunas
Nuotr.  Gintaras Sprindžiūnas nederlingai žemei apsodinti pasirinko juodalksnius, kurie lengvai prigyja ir yra nereiklūs priežiūrai.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kai per Lietuvą eina miškų kirtimo bumas, iš Jančių (Lekėčių sen.) kilęs Gintaras Sprindžiūnas nusprendė nederlingoje žemėje įveisti mišką. Praėjusiais metais, pasinaudojęs europine parama, jaunas ūkininkas medžiais apsodino beveik keturių hektarų nederlingos žemės sklypą.

G. Sprindžiūnas gimė ir augo Jančių kaime, mokėsi Lekėčių vidurinėje mokykloje, vėliau Aleksandro Stulginskio universitete baigė Žemės ūkio inžinerijos ir verslo vadybos mokslus. O 14 hektarų Jančių kaime prieš dešimtmetį perėmė iš savo mamos.

 „Didesniame nei keturi hektarai žemės sklype netgi tokią sausą vasarą kaip šiemet, kai reikėjo nuimti javus, klimpo technika. Šios žemės tiesiog nebuvo galima efektyviai naudoti, jų naudingumo balas vos didesnis nei 30. Todėl ir nusprendžiau šį sklypą apsodinti medžiais, pasinaudoję ES parama“, – mintimis dalijosi G. Sprindžiūnas.

Jis prisipažino, kad miško veisimo patirties neturėjo, todėl informacijos, kokius medžius sodinti, ieškojo internete, konsultavosi su miškininkais. O mintį įveisti mišką nederlingose žemėse pasiūlė buvęs eigulys Romualdas Guoga, kurio pasodintas gražus jaunuolynas matyti net iš tolo.

„Yra žemė, bet neina ja naudotis. Atsirado šansas ir galimybė pasinaudoti ES parama. Parduoti žemę? Juk čia mažas našumo balas, gausi už hektarą ne daugiau kaip tūkstantį eurų. Kažkaip gaila“, – svarstė pašnekovas.

Ir 2016 m. ūkininkas pateikė vertinti parengtą projektą. Miškui įveisti G. Sprindžiūnas iš Kaimo plėtros programos gavo 16 tūkst. 454 eurų paramą. Palikęs apsaugines juostas nuo Liekės upelio ir gretimų sklypų, ūkininkas įveisė 3,6 ha mišraus miško. Pasak Gintaro, mišką ūkininkas su šeima sodino patys kartu su būriu talkininkų. Pasodino per 11 tūkst. juodalksnių ir eglių sodinukų.

Praėjusią savaitę kartu su Gintaru apsilankius Jančiuose, iš tolo buvo matyti jau ūgtelėję juodalksniai ir dar kol kas mažos eglaitės. G. Sprindžiūnas pasakojo, kad pasirinko juodalksnį, nes jį lengviau prižiūrėti, be to, tokioje įmirkusioje žemėje kiti medžiai neaugtų ar būtų tekę tverti tvoras, kad nuo žvėrių apsaugotų sodinukus.

Įveisęs pirmą savo mišką, G. Sprindžiūnas sako turintis minčių apsodinti medžiais dar kitą apie trijų hektarų nederlingos žemės sklypą.

„Be ES paramos tikrai nebūčiau ėmęsis įveisti mišką. Manau, kad mano pasodintas miškas yra investicija į ateitį – juk tai, ką sukuri, liks vaikams“, – sakė ūkininkas.

Be to, G. Sprindžiūnas gavo ne tik ES paramą miškui įveisti – jis dar 12 metų gaus miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kompensacinę išmoką.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos