Nuotr. Šįmet kai kurie rajono gyventojai gavo didesnes žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas – taip atsitiko dėl to, kad pagal naujus Registro centro skaičiavimus žemės mokestinės vertės padidėjo daugiau kaip tris kartus.
Mokesčius mažino
Vyriausybė šalies savivaldybėms rekomendavo peržiūrėti, t. y. sumažinti žemės mokesčius. Toks sprendimas būtų labai svarbus po praėjusių metų liūčių ir šių metų sausros. Šakių rajono savivaldybė dar šių metų gegužės mėnesį priėmė sprendimą iki 0,8 proc. sumažinti (50 proc.) žemės mokesčio tarifą visų paskirčių žemės sklypų savininkams (buvo 1,7). Žemės mokesčio tarifas nesumažintas tik tiems savininkams, kurie yra skolingi arba apleidę žemę (tokių rajone yra apie 400). Sumažintas žemės mokestis yra ne vienintelė lengvata žemvaldžiams. Praėję metai buvo lietingi ir dalį derliaus ūkininkai nepasiėmė iš vandens. Savivaldybė nuo lietaus nukentėjusiems ūkininkams pritaikė ir kitų lengvatų. Jas gali gauti žemdirbiai, kurių žuvusių pasėlių plotas yra (priklauso nuosavybės teise) nuo 11 iki 49 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tokiems ūkininkams pritaikyta 70 proc. lengvata. O ūkininkams, kurių žuvusių pasėlių plotas pernai sudarė daugiau kaip 50 proc. viso ūkio ploto, yra visai atleisti nuo žemės mokesčio.
Brangiau dėl perskaičiavimo
Tačiau kaip atsitiko, kad žemdirbiai gauna žymiai didesnes sąskaitas už žemę, o ypač tie asmenys, kurie žemę nuomojasi iš valstybės? Pasak savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, taip atsitiko todėl, kad šiais metais Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes. Numatyta, kad jos galios ateinančius penkerius metus. Pagal naujus skaičiavimus žemės mokestinės vertės padidėjo daugiau kaip tris kartus. Kadangi asmenims, nuomojantiems žemę tiesiogiai iš valstybės, jokių lengvatų mūsų savivaldybė nenumatė, tie savininkai gavo labai dideles sąskaitas už nuomojamą žemę. Kaip pavyzdį pateikiame ūkininką Joną, kuris dirba apie 10 ha iš valstybės nuomojamos žemės. Pernai Jonas mokėjo 370 eurų už visą nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę, šįmet – daugiau kaip vieną tūkst. eurų. Tiesa, tokios žemės, kurią ūkininkai nuomojasi iš valstybės, mūsų rajone jau yra nedaug (3 tūkst. 667 ha). Anot E. Grigaitienės, mūsų rajone žemdirbiai ūkio paskirties žemę daugiausia nuomojasi iš žemės savininkų arba stengiasi patys įsigyti ją nuosavybės teise. Nuosavybės teise priklausančios gyventojams žemės rajone turime 94 tūkst. ha ir jos plotai kasmet po truputį didėja.
Iš valstybės nuomojamos ūkio paskirties žemės stambieji ūkiai turi nedaug, todėl šis mokestis yra skaudesnis smulkiesiems žemdirbiams, jeigu jie yra valstybinės žemės nuomininkai.
Nori žinoti, kur dedami pinigai
Ūkininkai Ramūnas Kaunas ir Juozas Valaitis sako, kad tokį valstybės požiūrį ir mokesčių kėlimą ūkininkaujantiems vertina blogai.
„Dveji metai iš eilės buvo lietūs, šįmet sausra, viskas brangsta – trąšos ir paslaugos, o mokesčiai kyla, kaip taip gali būti?“ – stebisi ūkininkai.
Žemdirbiams norėtųsi, kad ir rajono valdžia atsižvelgtų į jų padėtį, kurioje jie atsiduria kaskart papokštavus gamtai, tačiau, anot J. Valaičio, atrodo, kad valdininkams tai nerūpi. Anot ūkininko ir tarybos nario R. Kauno, šįmet suplanuota į rajono biudžetą surinkti apie 1 mln. eurų žemės mokesčių. Savivaldybės administracija nusprendusi, kad 300 tūkst. eurų iš šitų mokesčių skirs žvyruotų vietinių rajonų kelių priežiūrai.
„O kur kiti pinigai dedami, mes nežinome“, – apgailestauja ūkininkai.
Tai, kad ūkininkams niekas neteikia informacijos, kaip panaudojami jų už žemę sumokėti pinigai, jiems kelia didžiausią nuoskaudą. Kaip sako J. Valaitis, ūkininkui šiandien ne taip aktualu, kad pats mokestis už žemę padidėjo, bet tai, kur jis bus panaudotas.
„Norėtųsi, kad tie pinigai, surinkti iš žemės mokesčių, būtų išleisti efektyviai ir skaidriai“, – sako J. Valaitis.
Pasigenda informacijos
Taip pat ūkininkai pasigenda informacijos apie būsimus melioracijos įrenginių gerinimus mūsų rajone. Esą jie girdėję, kad savivaldybės turi dalį žemės mokesčio pinigų skirti melioracijai. Tačiau mūsų rajone viešai apie tai niekas nieko nekalba, todėl kol kas ūkininkai nežino, ar dalis pinigų iš jų šįmet sumokėtų mokesčių teks melioracijos įrenginių rajone gerinimui.
Pasak šių žemdirbių, nedažnas atvejis jų aplinkoje, kai ūkininkai eina prašyti kompensacijų už jų ūkiui gamtos padarytą žalą, nes ir čia kol kas toks didelis biurokratizmas, jog dažnas ūkininkas neturi laiko ir jėgų tiek vaikščioti po atitinkamas instancijas ir įrodinėti nuostolius. Tad ar visi žemdirbiai pasinaudos ta žemės mokesčio lengvata, kurią savivaldybė numatė dėl lietaus padarytų nuostolių, lieka taip pat atviras klausimas.
Šįmet žemės mokestį turėjo sumokėti daugiau kaip 16 tūkst. rajono gyventojų, iš jų 186 juridiniai asmenys. Valstybinė mokesčių inspekcija ragino visus šio mokesčio mokėtojus sumokėti iki lapkričio 15 d., nes, nesumokėjus iki numatyto termino, gali priaugti delspinigiai (0,03 euro už kiekvieną praleistą dieną).