Praėjusį ketvirtadienį Marijampolėje vyko tradicinis renginys „Metų žvilgsnis 2018“, skirtas paminėti Verslo dienai. Į jame organizuotą IQ forumą „Sūduvos kryptis-M.4.0“ ir apdovanojimus susirinko sėkmingiausi Marijampolės regiono verslininkai. Tarp devynių apdovanotųjų – ir UAB „Vilkenta“, kuriai apdovanojimas įteiktas už krašto garsinimą puoselėjant kulinarinį paveldą.

Kavinės ir vyno daryklos „Vilkenta“ savininkas Juozas Vilkenis atviravo, kad būtų naivu manyti, jog kuo nors užsiimantis žmogus nesitiki įvertinimo, nes tada dingtų varomoji jėga. Tačiau šiuo metu ir būtent šio apdovanojimo Vilkeniai tikrai nelaukė.

„Kai mūsų paprašė atsiųsti kokį nors vaizdo klipą apie įmonę, net nepagalvojau, kad būsime apdovanoti“, – pasakojo Vida Vilkenienė, kuriai įtarimas sukirbėjo tik tada, kai buvo perklausti, ar tikrai nepamiršo, jog būtinai turi atvykti į šį renginį. – Nors mūsų vynai kasmet pelno po keletą apdovanojimų, nesame prie jų pripratę. Eidama atsiimti „Metų žvilgsnio 2018“ apdovanojimo iš rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio rankų, dukra Kristina labai jaudinosi, todėl, kai buvo paprašyta tarti porą žodžių, teištarė: „Ačiū labai.“

Paklaustas apie verslo pradžią, vyndarys buvo atviras – viskas prasidėjo nuo minties. 2006 m. jis jau žinojo, kad tolimesnis šeimos gyvenimas bus susijęs su vyno darymu ir jam degustuoti reikės kavinės. Tiesa, šeimos kavinė atsidarė pirmiau nei vyninė, nes licenciją jai gavo tik po metų. Vilkeniai neslėpė, kad šis laikotarpis buvo labai sunkus, nes šeima buvo paėmusi iš banko paskolą ir, kad išsaugotų verslą, turėjo sūnaus šeimą siųsti į Švediją, kad uždirbtų pinigų.

„Mačiau, kaip vyną gamino mano senelis ir krikšto tėvas. Dar būdamas vaikas jiems padėdavau. Tai mane taip užkabino, kad, kai atsirado galimybė, maždaug nuo 1975-ųjų, pats pradėjau jį gaminti. Tada suvokiau, kad be to negaliu gyventi“, – atviravo J. Vilkenis.

Tiesa, jo manymu, vyndariu galima vadinti tik tą žmogų, kuris gamybos proceso finiše nemato pinigų, nes jam svarbiau ne pelnas, o pats gamybos procesas. Iš senelio jis perėmė du skirtingus vyno gamybos receptus. Vienas jų – raudonojo vyno, gaminamo iš šešių miško ir sodo uogų (mėlynių, spanguolių, aviečių, vyšnių ir dviejų rūšių serbentų), kitas – baltojo – iš pienių žiedų. Pastarasis, galima drąsiai teigti, tapo Vilkenių vyninės vizitine kortele. Kas paragauja, abejingas nelieka. Iš per metus pagamintų 10 tonų vyno, pienių sudaro 4 tonas, t.y. beveik pusę visos produkcijos. Šiam vynui 2014 m. buvo išduotas tautinio paveldo sertifikatas.

Beje, tuo pat metu J. Vilkenis sertifikavimui pateikė ir šešių uogų vyną, kuriam tautinio paveldo sertifikatas neišduotas.

„Kai gavau komisijos atsakymą, kad tų laikų vyndariai, sakykim, tokie kaip mano senelis, neturėjo tiek smegenų, kad sugebėtų pagaminti vyno iš šešių uogų, nusprendžiau, kad man sertifikatų daugiau nereikia, nes užtenka žinojimo, kad mano vynai turi tautinį paveldą, o jų gamyba Lietuvoje siekia pustrečio šimto metų, – tvirtino vyndarys. – Manau, jei vienas vynas gauna sertifikatą, automatiškai visi vynai yra sertifikuoti, nes jis skiriamas žaliavai. O žaliava visa naudojama išskirtinai iš Kidulių krašto sodų, miškų ir pievų. Vyno gurmanai visuomet atkreipia dėmesį ir renkasi tokį vyną, kurį gamina vienas gamintojas, o jo naudojama žaliava yra iš vieno regiono. Ir man tai yra svarbu, kad galėčiau savo kraštą kilstelėti, duoti jam žinomumą.“

Kaip informavo J. Vilkenis, raudonojo vyno gamybos procesai yra paprastesni, baltojo – sudėtingesni. Tik tuomet, kai jam pavyko pagaminti raudonuosius vynus, jis pradėjo dirbti su baltaisiais, tačiau neslėpė, jog su pienių vynu dar ir šiandien yra kur tobulėti. Mat pagaminti tokiam vynui reikalingi tik pienių žiedai, surinkti tam tikru laiku. Pavėluosi, ir žiedai pavirs pūku, o tada pienių vyno nebebus.

Šiandien vyndarys savo gamybos asortimente skaičiuoja 15 skirtingų skonių vynų – trys baltieji, du rožiniai ir 10 raudonojo. Jo manymu, vyną galima pagaminti ne tik iš uogų, bet ir iš daržovių. Keletą receptų jis jau išbandė – puikūs vynai išeina iš morkų, burokėlių ir pomidorų.

„Patikėkit, vyną galima pagaminti iš visko. Tą aš ir bandau. Galėčiau paleisti morkų ir burokėlių vyną į prekybą, bet šių metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, neleidžiantis tokiems kaip aš vyndariams gaminti vyno iš daržovių, vynuogių ir pienių žiedų ar dilgėlių, – supažindino J. Vilkenis. – Tačiau dėl to savo firminio pienių vyno gaminti nenustosime, nes visų mūsų vynų gamyboje kaip saldiklis yra naudojamas medus, tad išeitų, kad gaminu vyną iš midaus, tik pabrandinu su pienių žiedais, dilgėlėmis ar mėta. Tai man įstatymas daryti leidžia. Tiesa, brandinti su daržovėmis dar nebandžiau, tačiau labai knieti.“

Pasak vyninės savininko, sulaukus pripažinimo, vyno degustacijų pagausėjo. Vasarą jų būna labai daug, o rudenį ir žiemą – kiek mažiau. Pristatydamas savo vyną, jis visada pabrėžia, jog vyno gerti negalima, jį reikia ragauti, juo mėgautis – ir tam užtenka vienos taurės. Beje, J. Vilkenio įsitikinimu, joks nealkoholinis vynas niekada neatstos natūralaus.

Nors iš aplinkinių Vilkeniai teigė išgirstantys įvairiausių vertinimų – ir teigiamų, ir neigiamų, tačiau tie, kas savo verslo neturi, iš tiesų ir nežino, kiek, kada ir kaip jie dirba.

„Kai manęs klausia, ar turiu laiko paatostogauti, atsakau: susirask mėgiamą darbą ir visada būsi atostogose. Aš kasdien atostogauju ir mane tai veža. Ir nesvarbu, kad dirbu aštuonias dienas per savaitę ir 24 val. per parą“, – juokėsi J. Vilkenis.