Gruodžio 19 d. savivaldybės salėje rinkosi tie, kuriems aktualu žinoti rajono geriamojo vandens kokybę bei kokia afrikinio kiaulių maro situacija rajone. Buvo aptarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kitų metų planai. Be to, metų apžvalgą padarė Šakių VMVT viršininkas Artūras Šimkus, kuris yra ir rajono savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovas.

Anot A. Šimkaus, kaip ir reikėjo tikėtis, afrikiniam kiaulių marui siaučiant aplinkiniuose rajonuose, šįmet proveržis atsirado ir mūsų rajone. Pirmasis židinys liepos 20 d. nustatytas kiaulių ūkyje Prūselių kaime, kur utilizuotos keturios kiaulės, o nuo spalio mėnesio afrikinis kiaulių maras vis dažniau nustatomas sumedžiotuose šernuose arba randamose jų gaišenose. Iki gruodžio 19 d. rajone 15-oje šernų yra nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas, iš jų penki šernai rasti nugaišę, o dešimt sumedžiota. Anot inspektoriaus, dabar šernų gaišenų ir sumedžiotų užsikrėtusių šernų atsirado todėl, kad medžiotojai išeina savaitgaliais į varymines medžiokles, kurių metu tiek varovai, tiek patys medžiotojai greičiau randa arba sumedžioja žvėris. Tokios medžioklės truks iki vasario 1 d. Tarnybos viršininkas sako, kad po to teks arba medžiotojus raginti prisižiūrėti savo teritorijas, arba pasikliauti pavieniais gyventojais, kurie už vieną surastą užkrėstą šerną gali gauti 30 eurų išmoką. Šiuo metu užsikrėtę rasti arba sumedžioti šernai yra Lukšių, Lekėčių, Plokščių ir Šakių seniūnijose. Čia, anot A. Šimkaus, yra didžiausi miškų masyvai, todėl suvaldyti šernų populiaciją yra labai sudėtinga. Iš viso Lietuvoje šįmet nustatytas 51 afrikinio kiaulių maro židinys kiaulių laikymo vietose, devynios iš jų – komerciniai ūkiai. Lietuvoje nustatyta 1tūkst. 408 vietos, kur rasti užsikrėtę 3 tūkst. 34 šernai.

Didžiausia problema, anot A. Šimkaus, kad gyventojai nedaro išvadų ir vis tiek neatsisako laikyti kiaulių. Šįmet iš 14 rajonų, kuriuose buvo galima gauti kompensacijas skerdžiant kiaules tam, kad būtų sumažintas jų skaičių užkrato zonose, iš 8 tūkst. 642 kiaulių, laikytų tuose rajonuose, paskerstos kiaulės tik 192 ūkiuose. Šakių rajone su parama ar be jos kiaules pasinaikino 41 ūkis.

Kalbėdamas apie afrikinį kiaulių marą A. Šimkus trumpai aptarė situaciją, kuriuose Lietuvos regionuose jis paplitęs labiausiai, kaip atrodo mūsų šalis aplinkinių šalių kontekste. Apgailestaujama, kad mažai informacijos kaip kovojama su šia pavojinga kiaulėms liga turime iš kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Kaliningrado srities. Taip pat viršininkas priminė, kad afrikinio kiaulių maro plitimas turi įtakos ir ekonomikai. Vienas iš tai rodančių veiksnių – šįmet maro užkratas sparčiai plinta Kinijoje, kuri yra viena didžiausių pasaulio kiaulių augintojų, todėl, galima sakyti, tik laiko klausimas, kada išbrangs kiauliena. Pas mus rajone atsiradę kiaulių maro židiniai taip pat daro įtaką įmonėms, užsiimančioms mėsos perdirbimo veikla, nes į užkrėstas zonas mėnesį laiko negalima eksportuoti ir importuoti kiaulienos. Nepatogioje situacijoje šią vasarą buvo atsidūrusi įmonė „Samsonas“, kuri yra Šakių seniūnijoje, pasak viršininko, smulkesnėms įmonėms tokie apribojimai gali būti ir pražūtingi.

„Kiaulių maras tai nėra vien tik kiaulių augintojų ar medžiotojų reikalas, jis liečia daugelį sričių, todėl reikia žiūrėti į tai atsakingai“, – sako Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos viršininkas A. Šimkus.

Tai, kad kiaulininkystės rajone atsisakoma vangiai, patvirtino ir savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė. Anot jos, gyventojai vangiai naudojosi galimybe gauti paramą atsisakant auginti kiaules ir auginti ūkyje kitus gyvūnus arba paramą biosaugos priemonių įsigijimui,  jos siekė netgi iki 1 tūkst. 500 eurų ir buvo dalinamos iki spalio 25d. Tokių ūkių rajone buvo vos penki. Taip pat vangiai kreipiamasi dėl paramos gauti 100 eurų už paskerstą kiaulę (atsisakant auginti kiaules), nors dėl šios paramos dar galima kreiptis iki vasario 1 d. Ligi šiol yra kreipęsi tik 14 asmenų.