Nors atšilę orai žemdirbius gena į laukus, gausus būrys rajono agronomų balandžio 2d. susirinko į Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Šakių rajono agronomų asociacijos valdybos ataskaitinį susirinkimą, kuriame susipažino su agronomijos mokslo svarba ir uždaviniais, mūsų rajono žemės ūkio pasiekimais bei Šakių rajono agronomų asociacijos veikla.

Gyvuoja 30 metų

Šakių rajono agronomų asociacijos valdybos pirmininkas Romas Pukinskas pirmiausiai pasidžiaugė, kad prieš 30 buvo įkurtas Šakių skyrius, kurio kūrėjai buvo Henrikas Braškys, Henrikas Zaremba ir kiti.

„Mūsų įkurtas skyrius gyvavo visus tuos metus, kai daugelyje rajonų tokie skyriai išnyko. Mūsų kelrodė žvaigždė ir partneriai yra Šilalės agronomų sąjunga, tai iš jų semiamės patirties ir praktikos“, – susirinkimą pradėjo R. Pukinskas. Jis apgailestavo, kad kai kurie asociacijos nariai pasyviai dalyvauja veikloje, tad reikia juos iš asociacijos šalinti.

„Mūsų asociacija yra gausiausia organizacija rajone pagal narių skaičių, ją vienija 83 nariai. Tuo didžiuojamės, tačiau mažai renkam 2 proc. pajamų mokestį“, – apgailestavo pirmininkas. Apžvelgdamas praėjusius metus, R. Pukinskas akcentavo, kad pagrindinė valdybos veikla buvo orientuota į renginių organizavimą. 2018m. vasario 2 d. vykusio renginio metu įvyko susitikimas su Nepriklausomybės Akto signataru Kaziu Saja. R. Pukinskas apgailestavo, kad asociacijos nariai pernai balandžio mėnesį vangiai rinkosi sodinti medelių Kudirkos Naumiestyje agronomų ąžuolyne, anot pirmininko, kiek džiugesnė šventė buvo Agronomų diena, kuri vyko liepos 16 d. Dotnuvoje. Taip pat šakiečiai pernai važiavo į ekskursiją į Baltarusiją.

„Šių metų pabaigoje baigiasi mūsų valdybos penkerių metų kadencija, aš matau, kad jaunimui mūsų organizacijos veikla tapo nepriimtina, todėl reikia atnaujinti mūsų vadovus. Ar esu patenkintas šitos valdybos veikla? Manau, kad galėjom padaryti galbūt daugiau. Mūsų silpnoji vieta, kad negalėjom įtraukti į veiklą jaunimo“, – kalbėjo R. Pukinskas.

Susirinkimo metu buvo pasveikinti ir nauji asociacijos nariai – Odeta Bacevičienė, Tomas Zakarauskas, Ramūnas Kaunas bei Artūras Martinaitis.

Daugėja kanapių augintojų

„Žemdirbius nelepino gamta: vasaros sausra, rudens liūtys. Ne vien nuo oro priklauso geras derlius, bet nuo jūsų patirties, sugebėjimų, žinių“, – į susirinkusius kreipėsi rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė. Vedėja informavo, kad bendras rajono žemės plotas yra 145 tūkst. 337 ha, iš jų žemės ūkio naudmenos sudaro 68 proc., miškai 23 proc., vandenys 2 proc., kita žemė – 7 proc. Kalbėdama apie melioraciją, ji paminėjo, kad rajone yra nusausinta 99 tūkst. 206 ha žemės. Rajone yra įrengta 1 tūkst. 239 km griovių, kad geriau patektume į laukus, yra įrengta vienas tūkstantis 540 vnt. pralaidų bei 60 vnt. tiltų. I. Žemaitienė pabrėžė, kad ūkininkai savomis lėšomis prisideda prie melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių būklės gerinimo. 2018 m. rajone buvo 1 tūkst. 120 ūkininkų, 13 žemės ūkio bendrovių ir įmonių, iš jų devynios laiko gyvulius.

Pasak I. Žemaitienės, jei prieš 20 metų linų augindavome apie 2 tūkst. ha, tai šiuo metu vos 32 ha, o štai pluoštinių kanapių pernai mūsų rajone deklaruota beveik 860 ha.

Rajone 60 ūkininkų deklaruoja ekologiškus ūkius (apie 500 ha), galvijų laikytojų yra 1 tūkst. 44 (karves laiko 901). Iš viso galvijų rajone yra 22 tūkst. 19 vnt. (iš jų karvių 10 tūkst. 849). Aštuonios bendrovės laiko 55 proc. galvijų (53 proc. karvių). I. Žemaitienė pažymėjo, kad pagal pieno primilžius mūsų rajonas respublikoje yra antras. Tiesa, per penkerius metus pieno gamintojų skaičius sumažėjo 38 proc. Pasak I. Žemaitienės, žemdirbiai daugiausiai renkasi „Belarus“, „John Deere“ bei „Case“ markės traktorius.

I. Žemaitienė kaip vieną iš mūsų rajono stiprybių pažymėjo derlingas žemes, naujos žemės ūkio technikos naudojimą. Kaip silpnybę – kad ūkiai tik parduoda, bet neperdirba žemės ūkio produkcijos, todėl sukuriama maža pridėtinė vertė. Nyksta smulkūs ūkiai, todėl atsiranda socialinės problemos, nedarbas, emigracija ir t.t.

„Kaip grėsmę įvardinčiau tai, kad didėja augalininkystė ir mažėja gyvulininkystės gamyba. Dėl netinkamos sėjomainos, intensyvaus žemės dirbimo ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimo blogės dirvožemio sudėtis, mažės derlingumas“, – apibendrino I. Žemaitienė.