baneris leidinys

darbas vasara
Asta Saulė ŠULSKYTĖ


Neseniai Šakių „Žiburio“ gimnazijoje aptartas klausimas, kur ieškoti informacijos per vasarą norintiems padirbėti moksleiviams, buvo perkeltas ir į Verslo pusryčius. Rajono jaunimui vis dar trūksta žinių, kur ieškoti darbo pasiūlymų.
 
Kaip prieiti prie 80 proc. informacijos

Verslo pusryčiuose dalyvavusi Užimtumo tarnybos Jaunimo užimtumo skyriaus konsultantė Eglė Plančiūnienė pastebėjo, kad maždaug 70 proc. jaunų žmonių darbą susiranda naudodamiesi savo socialiniais ryšiais. Statistika rodo, kad viešai yra skelbiama tik apie 20 proc. laisvų darbo vietų. Tad kaip prieiti prie likusiųjų 80 proc.? E. Plančiūnienė paragino renginyje dalyvaujančius verslo atstovus informaciją apie laisvas darbo vietas pateikti Užimtumo tarnybai ir, pildant anketą, pažymėti skiltį, jei ta darbo vieta skirta moksleiviams ar studentams. Beje, jos teigimu, darbo pasiūlymų yra, jų galima rasti ir Įdarbinimo agentūros, ir kitose interneto svetainėse, kur yra skelbiama ir daug momentinių paslaugų – auklės, namų tvarkymo ir kt. Ten skelbiasi ir patys jauni žmonės, kokių darbų ieško. Pasak konsultantės, Šakių rajone moksleivių, norinčių padirbėti per vasarą, jau ieško ir didžiųjų miestų įmonės („Mantinga“, logistikos centrai ir kt.). Deja, jos dažniau nukreipia žvilgsnį į tuos moksleivius, kurie yra sulaukę 18 metų, nes jie yra pilnateisiai darbo rinkos dalyviai, lengvesnis jų įdarbinimas.

Moksleiviai nenori prastų darbų

Verslo pusryčiuose dalyvavę rajono moksleivių tarybos atstovai svarstė apie galimybę sukurti interneto svetainę, kurioje būtų sudėti visi darbo pasiūlymai, gal net rajono savivaldybės puslapyje būtų galima tam skirti vietos. Be to, jie pripažino, kad didelė dalis jaunimo ieško ne bet kokio darbo, nors patirties kvalifikuotam darbui neturi.

Tarybos narė Rima Rauktienė, kalbėdama apie šio klausimo aktualumą, jaunimui siūlė „nusileisti ant žemės“, nes jie iš karto nori gerų, brangiai apmokamų darbų.

„Paprastų, prastų darbų nedirbęs, irgi nesuprasi, kiek užaugti geresniuos darbuos gali“, – įsitikinusi R. Rauktienė.

Dar viena problema, kad mokslo metai pailginti iki birželio 21 d., tad dviem mėnesiams įdarbinti jauną žmogų ne visi darbdaviai nori.

Šakių verslo informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė priminė, kad rajono valdžia jau praėjusiais metais rajono verslininkus skatino per vasarą įdarbinti moksleivius, kompensuodama dalį jų darbo užmokesčio Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšomis. Pernai tam buvo skirta 3 tūkst. 200 eurų, šiemet  – 4 tūkst. eurų.

Siūlė populiarinti profesinį mokymą

Į diskusiją įsitraukusi Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė informavo, kad mokykla savo moksleivius stengiasi nukreipti pirmiausiai į savo rajono verslo įmones, kad jie galėtų atlikti praktiką, o galbūt po jos ir įsidarbinti. Be abejo, dalis mokinių, ieškodami lengvesnio darbo ir didesnio atlyginimo, ieško darbo didmiesčiuose ar kituose rajonuose.

Vicemeras Darius Jakavičius siūlė, kad  mokiniai, kuriems sunkiau sekasi mokslas, moduliams skirtas valandas galėtų išnaudoti verslo įmonėse atlikdami praktiką. Taip į ugdymo planus būtų įtraukta profesinė praktinė veikla, suteikiant galimybę dešimtokams susipažinti su įvairiais darbais, pabūti asistentais ar padėlioti prekes į lentynas. Taip, jo manymu, jie po truputį pradėtų įsitraukti į darbo rinką. Tam pritardama M. Jurgilienė informavo, kad pačiupinėti vieną ar kitą profesiją mokiniai galėtų ir jų centre, kur tam yra sukurtos visos galimybės.

Verslininkas Arūnas Tarnauskas atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių aspektų turėtų būti įmonės pritaikymas atlikti praktiką studentui ar per vasarą padirbėti atėjusiam nepilnamečiui. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Priimti verslui jaunimą yra rimtas iššūkis, todėl jis kvietė „integruotis verslininkus į praktikų atlikimo programas, nes kol kas mūsų rajone praktiką atlieka labai nedaug studentų“.

Priėmė sprendimą surinkti informaciją

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius padarė pastabą, kad sprendžiant šį klausimą iki šiol niekas neveda statistikos, kiek moksleivių dirbo, kiek norėtų dirbti.

„Mes patys kasmet įdarbinam nuo 10 iki 40 moksleivių negaudami jokios paramos. Aš niekaip nesuprantu, kur yra Užimtumo tarnyba, kur darbo ir poilsio stovyklos, kur visa tai yra?“ – klausė E. Rinkevičius.

Paaiškėjo, kad tokios informacijos niekas neturi. D. Palukaitienė teigė, kad tokią apklausą galima padaryti, tik suabejojo, kiek ji turės naudos, nes pažymėti anketoje, kad nori dirbti, yra viena, o tai daryti – jau kita. Verslininkas Juozas Dainelis kvietė padaryti apklausą, kiek kurioje mokykloje yra mokinių, norinčių padirbėti per vasarą. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis jam paantrino, tačiau, jo manymu, tai daryti reikėtų ne pagal mokyklas, o pagal mokinių gyvenamąją vietą, nes, tarkim, į Lukšių Vinco Grybo gimnaziją suvažiuoja daug mokinių iš labai nutolusių nuo mokyklos vietovių, todėl važinėti į darbą gali būti nepatogu.

Primindama, kad yra skelbiama tik 20 proc. informacijos, E. Plančiūnienė priėmė sprendimą  rajono įmonėse surinkti informaciją apie darbo vietas jaunimui. Ji informavo, kad visi verslininkai šią savaitę gaus laiškus su užklausa, kiek ir kokių darbo vietų gali pasiūlyti moksleiviams. Gautą ir susistemintą informaciją moksleivių tarybos atstovai galės paskleisti mokyklose.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos