baneris leidinys

varankevicius taryboje
Nuotr. Tarybos narys Artūras Varankevičius buvo kategoriškas – jeigu mokestis nebus keliamas, jis melioracijos projektams nepritarsiąs. Ūkininkams atstovaujantis Rimantas Valiukas (už tarybos nario nugaros) sakė, jog žemdirbiai yra prieš bet kokius mokesčius.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Diskusijų, koks gi turėtų būti žemės mokesčio tarifas ateinantiems metams, tarp tarybos narių netrūko. Galiausiai nuspręsta jį didinti, nes priešingu atveju neaišku, ar būtų iš ko įgyvendinti melioracijos projektus. Tačiau pasigesta detalesnio klausimo išanalizavimo, pačių ūkininkų nuomonės, nors Ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas sakė, kad ūkininkai didesnių mokesčių nenori ir juos padidinus esą prie savivaldybės žada atvaryti traktorius.

Du variantai

Po ilgų diskusijų komitetų posėdžiuose tarybos nariams buvo pristatyti du galimi mokesčio tarifo variantai – 0,85 proc. arba 0,9 proc. nuo žemės mokestinės vertės. Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė aiškino, kad jeigu mokestis nuo 0,8 proc. būtų keliamas iki 0,85 proc., savivaldybės pajamos padidėtų maždaug 120 tūkst. eurų. Tai reiškia, aiškino vedėja, kad už hektarą ūkininkai vidutiniškai turėtų mokėti po 60 centų daugiau. Jei taryba pritartų 0,9 proc. tarifui, žemės mokestis už hektarą vidutiniškai didėtų 1,28 euro. Tai, beje, priklauso ir nuo žemės vertės.

Tiek E. Grigaitienė, tiek rajono meras Edgaras Pilypaitis atkreipė dėmesį, kad yra du sprendimo projektai dėl melioracijos statinių rekonstravimo Briedžių, Liepalotų, Lukšių bei Kidulių ir Voverių kadastro vietovėse, ir jeigu mokestis už žemę nebūtų keliamas visai, jie sakė nežinantys, iš kur reikėtų gauti lėšų šių projektų įgyvendinimui (projektams reikalinga apie 150 tūkst. eurų suma).

Per metus – 750 tūkst.

„Tvarkingai tvarkant biudžetą tuos kuklius 150 tūkst. savivaldybėje galima rasti“ – rėžė tarybos narė bei Finansų ir rajono plėtros komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė ir konkrečiais pavyzdžiais nurodė, kiek kitose savivaldybėse iš šio mokesčio surenkama lėšų į biudžetus.

Pasak jos, žiūrint šalies mastu, Šakių rajono žemdirbiai vieni daugiausiai į biudžetą sumokančių – per metus ši suma sudaro 750 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Biržų krašte, kur deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas panašus kaip Šakiuose, į biudžetą sumokama 500 tūkst. eurų, Šilutės rajone, kur mokestis netgi 2 proc., į biudžetą sumokama tik 350 tūkst. eurų.

„Svarbu ne mokesčio dydis, bet kiek sumokama į biudžetą“, – keliskart akcentavo tarybos narė ir pabrėžė, kad ji, nežinodama pačių ūkininkų pozicijos, šiuo klausimu neturi teisės balsuoti už.

Be to, ji kėlė retorinį klausimą – galbūt ūkininkai, žinodami, kad lėšos, surinktos iš didesnio mokesčio, tektų melioracijos projektams, net ne 0,85 proc., ne 0,9 proc. sutiktų mokėti, o gal ir visus 2 proc.?

Valdas Stankūnas ragino neužsimerkti ir prieš žemės našumą, nes jis įsitikinęs, kad „jeigu geri žemės našumo balai, tai žemdirbys ir gauna daugiau, ne tik atiduoda“. Tačiau A. Pukinskienė nepasidavė ir teigė, kad nenašių žemių savininkai gauna gana svarias išmokas.

Trūksta nuomonės

Tai, kad trūksta ūkininkų nuomonės ir tarybos nariai tarsi statomi prieš faktą, kalbėjo ir kiti tarybos nariai. Štai Artūras Varankevičius sakė besijaučiantis lyg tarybos nariai dabar darytų blogą darbą ir klausė – gal tada nereikia ir melioracijos projektų? Jis sakė, kad jeigu mokestis nebus keliamas, jis melioracijos projektams nepritarsiąs. Violeta Simonavičienė taip pat nesuprato, kodėl mokestį nuspręsta kelti paskutinėmis dienomis, nes skelbiamuose sprendimų projektuose jo dydis buvo 0,8 proc., kaip ir pernai. Ji, kaip ir A. Pukinskienė, svarstė – galbūt ūkininkai ir neprieštarautų didesniam mokesčiui, žinodami jo tikslą, bet ar kas klausė jų nuomonės?

Atsivarys traktorius?

Kad ta nuomonė būtų išklausyta, į tribūną pakviestas Ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas. Jis patikino, kad ūkininkai nenori didesnių mokesčių ir perdavė ūkininkų planus net traktorius prie savivaldybės atsivaryti, jei mokestis bus keliamas. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu ūkininkams sąlygos ypač nepalankios, nes jei ne šalnos, tai sausros ar lietūs nuostolių pridaro.

„Gal palaukim. Yra pas mus tų ūkininkų mokių iš 3 tūkst. gal 300–500, o kitiems šis dalykas labai skausmingas“, – sakė R. Valiukas.

Tiesa, vėliau Valdas Stankūnas teigė tarybos posėdžio metu gavęs vieno ūkininko laišką su paklausimu, kodėl apskritai R. Valiukas kalba ūkininkų vardu ir prašė jo paklausti, kada paskutinis susirinkimas rengtas, bet čia jau kita tema.
Romas Pukinskas svarstė, kad „kai keliami mokesčiai, niekas pasauly nesidžiaugia“, o ir apskritai kalbėta, kad ir patiems ūkininkams labai trūksta aktyvumo.

Prie 150 tūkst. plius 600 tūkst.

Vilhelm Haase atkreipė dėmesį, kad savivaldybė, prisidėdama iki 150 tūkst., iš Europos Sąjungos gautų 600 tūkst. eurų. Įvykdžius Kidulių ir Voverių kadastro vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstravimo projektą, būtų rekonstruota 15,994 km griovių, 23 pralaidos, o Briedžių, Liepalotų ir Lukšių vietovėse numatyta rekonstruoti 20,321 km griovių, 24 pralaidos, taip pat Jurgupio tvenkinio ant Jurgupio upelio gamtinė žemių užtvanka su šachtiniu vandens numetėju, Liepalotų vietovėje – tiltas.

Tad pirmiausiai tarybos nariai pritarė 0,85 tarifui nuo žemės mokestinės vertės, o vėliau be didesnių diskusijų ir abiem melioracijos projektams.

Patvirtinti ir kiti mokesčiai

Be aptarto ir patvirtinto žemės mokesčio tarifo 2020 metams, savivaldybės taryba nustatė ir žemės nuomos mokesčio tarifus 2019 metams (už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu). Čia, priešingai nei ankstesniu klausimu, tarifas mažintas, kaip teigta, atsižvelgiant į ūkininkus prašymus.

„Masinis žemės vertinimas 2018 m. palietė tiek valstybinę žemę, tiek nuosavą žemę. Po masinio vertinimo, pagal kurį yra skaičiuojama mokestinė vertė, kai kuriais atvejais ji padidėjo ir tris kartus“, – aiškino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja E. Grigaitienė.

Tad žemės ūkio paskirčiai išnuomotos valstybinės žemės tarifas bus ne 3 proc. nuo žemės vertės, kaip anksčiau, o 2,5 proc., kitoms reikmėms išnuomota žemė ne 2,5 proc., o 2 proc. Biudžetas dėl to praras apie 50 tūkst. eurų.

Taip pat nustatyta 2020m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (buvo 0,7 proc.). Beje, jau anksčiau nuspręsta, kad 10 proc. surenkamo šio mokesčio skiriama verslo plėtrai į smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą. Labai mažoms įmonėms (apyvarta ne didesnė nei 2 mln. eurų), per dvejus metus investuojančioms ne mažiau kaip 1 mln. eurų, šis mokestis būtų 0,04 proc.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos