Praėjusią savaitę Plokščių seniūnijos Bunikėlių kaime patvirtintas pirmasis šiais metais Lietuvoje afrikinio kiaulių maro protrūkis smulkiame ūkyje. Čia savo poreikiams šeima augino dvi kiaules. Vienai susirgus, šeimininkai ją paskerdė, tačiau ištyrus mėginius paaiškėjo, kad gyvūnas yra užkrėstas.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Artūras Šimkus informavo, kad birželio 4d., paėmus ir pristačius į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą paskerstos kiaulės mėginius, buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras.

Šakių VMVT specialistai nedelsiant ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Antra ūkyje laikyta kiaulė taip pat nugaišinta, abiejų kiaulių skerdenų mėsa sunaikinta. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkyje atlikti valymo ir dezinfekavimo darbai. Specialistų grupė pradėjo epizootinį tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį.

„Ūkis dar gegužės 9d. buvo patikrintas ir buvo įspėtas dėl netinkamos biologinės saugos – ūkyje trūko dezinfekcinio kilimėlio, tačiau po įspėjimo, šeimininkai kilimėlį įsigijo“, – pasakojo A. Šimkus.

Didelis rizikos veiksnys atsirasti maro užkratui ūkyje yra tas, kad aplink kaimą trijų kilometrų spinduliu prieš kurį laiką buvo rasta užkrėstų šernų gaišenų.

Kaip sako tarnybos viršininkas, netgi prieš savaitę Plynių miške rastos šešių šernų gaišenos, o dar anksčiau buvo rasta užkrėstų šernų ir Žalgirio miške, kuris yra vos už trijų kilometrų nuo šio kaimo. Apskritai jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų buvo randama tiek Lekėčių seniūnijos miškuose, tiek Lukšių, tiek pačių Plokščių ir Griškabūdžio seniūnijose. Bunikėlių kaime kiaulių laikytojų daugiau ir nebuvo – tik vienintelis ūkis, kuriame ir pasireiškė maro protrūkis. Trijų kilometrų spinduliu nuo maro židinio tėra 8 kiaulių augintojai, o dešimties kilometrų spinduliu yra 78 laikytojai. Tačiau dabar visus galimus ir esamus laikytojus per artimiausias dešimt dienų aplankys inspektoriai, tikrindami, ar žmonės neturi dar nedeklaruotų kiaulių, ar nėra slaptų kiaulių augintojų, kurie apskritai nedeklaravę kiaulių. Inspektoriai ragins ne tik tuoj pat deklaruoti kiaules, bet ir atsisakyti jų laikymo dėl didelės maro užkrato grėsmės.

„Geriau jau tą kiaulytę suvalgyti, negu ją vėliau tektų užkasti“, – sakė Šakių VMVT viršininkas A. Šimkus.

Į ūkius atvykę inspektoriai konsultuos gyventojus, kokių biosaugos reikalavimų reikia laikytis. Taip pat aiškins, kaip reikia elgtis kiaulių laikytojams, esantiems trijų ir dešimties kilometrų spinduliu nuo užkrėstos zonos, norint skersti, parduoti ar kitaip elgtis su laikomomis kiaulėmis.

Anot tarnybos inspektorių, laikytojai privalo nuolat griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ir saugoti savo auginamus gyvulius nuo galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat ir patiems einant į tvartą laikytis pagrindinių reikalavimų – pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Taip pat būtina prisiminti, kad užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima parsinešti iš gretimų laukų ar miško. Inspektoriai ragina, jog pastebėjus pakitusį kiaulių elgesį, būtina nedelsiant apie tai pranešti veterinarijos gydytojui.

Nuo 2014 m., kuomet afrikinis kiaulių maras Lietuvoje registruotas pirmą kartą, 120 kiaulininkystės ūkiuose dėl afrikinio kiaulių maro teko likviduoti per 66 tūkst. kiaulių. Praėjusiais metais mūsų rajone liepos viduryje Prūselių kaime įvyko pirmasis maro protrūkis smulkiame kiaulių ūkyje, kur buvo utilizuotos keturios kiaulės. Lig šiol kito protrūkio rajone kiaulių ūkiuose nebuvo. Šakių rajone nuo praėjusių metų spalio mėnesio laukinėje faunoje taip pat randama arba sumedžiojama užkrėstų šernų. Vien per penkis pirmuosius šių metų mėnesius afrikinis kiaulių maras nustatytas net 50 kritusių šernų.