Galima priminti, kad būtent Vilhelm Haase prieš tapdamas tarybos nariu ir dirbo Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistu, tad domėjosi, kaip jam išėjus apsidirba esami darbuotojai. Skyriaus vedėja Irena Žemaitienė bei skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Vaičiūnas patikino, kad darbo krūviai dideli, jie paskirstyti esamiems darbuotojams ir situacijos niekas nedramatizuoja. Be to, gebantį dirbti darbuotoją rasti irgi sunku, tad apie naujus konkursus niekas nekalba Visgi V. Haase kėlė klausimą, ar nereiktų šiuo klausimu pasidomėti savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau komiteto narys Valdas Stankūnas tikino: jei skyrius apsidirba, problemos nemato, „ar reikia per panevalią siūlyti?“

 

Panašiu aspektu kalbėta ir su Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėju Arvydu Šlėderiu. Šis taip pat pripažino, kad darbo krūviai didžiuliai, darbuotojams tenka dirbti ir po darbo, bet priimti naujus, o paskui, sumažėjus projektų įgyvendinimo bumui, juos atleisti – nelogiška. Tačiau komiteto pirmininkui V. Haase užkliuvo ir tai, kad, skirtingai nei Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriuje su projektais dirbantiems specialistams, šiame skyriuje dažnu atveju už projekto administravimą yra numatytas ir tam tikras atlygis. Pavyzdžiui, V. Haase žodžiais, 25 tūkst. eurų už vieną projektą, tad jis klausė vedėjo, ar jam tai atrodo normalu. A. Šlėderis aiškino, kad projektas nelygu projektui, be to, ne už visus projektus numatytos administravimo išlaidos, o ir numatytos lėšos yra už visą laikotarpį, tarkim, dvejus metus, tad vedėjas čia nieko ydingo neįžvelgė.

„Bet kitas nieko negauna“, – sakė V. Haase.

Tačiau A. Šlėderis aiškino, kad jei specialistas vieną projektą įgyvendina su administravimo išlaidomis, tai kitą įgyvendina už tai negaudamas atlygio.  

Nemažai kalbėta ir apie pačių projektų įgyvendinimo subtilybes, techninę priežiūrą, bet čia A. Šlėderis irgi atkreipė dėmesį, kad jeigu tam tikrame objekte baigėsi darbai, dar nereiškia, kad baigėsi ir projekto įgyvendinimas.

„Draugo“ inf.