Lauko dienoje Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje dalyvavę žemdirbiai sužinojo apie unikalų preparatą Humafol, jo savybes bei vykdomo eksperimento rezultatus. (D. Pavalkio nuotr.)

Lina POŠKEVIČIŪTĖ 

Tuo įsitikinę Griškabūdžio Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), kurioje liepos 4 d. lankėsi UAB „Antavita“ atstovai, su griškabūdiečiais bendradarbiaujantys jau keleri metai. Atvykę žemdirbiai iš visos Lietuvos apžiūrėjo Griškabūdžio ŽŪB javų ir rapsų laukus.

Ūkininkai pirmiausia aplankė Griškabūdžio ŽŪB vasarinių kviečių lauką. Bendrovės agronomas Viktoras Šnipas pasakojo, kad šiame lauke atliekamas bandymas – ketvirti metai sėjami kviečiai: trejus metai žieminiai, ketvirtais – vasariniai. Visus  ketverius metus buvo naudota Humafol tręšimo technologija, t.y. atliekama šiaudų mineralizacija bei tręšimas Humafol trąšomis vegetacijos metu, rezultatas stulbinantis – pernai prikulta iki 9,5 tonų iš ha.

„Pastebėjom, kad šiame lauke, kur buvo naudotas Humafol, javai nesirgo beveik jokiomis ligomis bei sumažėjo piktžolių“, – pastebėjimą išsakė agronomas.

„Humafol gamyboje pagrindinė žaliava yra sapropelis. Šitas mūsų produktas žiemos metu per lietų iš dirvožemio neišsiplauna. Minėtame lauke po derliaus nuėmimo mineralizavome šiaudus, o pavasarį Humafol išpurškėme prieš sėją. Šiais metais planuojame kulti iki 7 t iš ha“, – pasakojo lauko dienoje dalyvavęs UAB „Antavita“ technologas Antanas Bakas.

UAB „Antavita“ vadovas Tomas Plėštys aiškino, kaip panaudoti Humafol trąšą dirvožemio gerinimui.

„Humafol stimuliuoja dirvožemio mikrofloros, azotofiksatorių, amonifikatorių ir nitrifikatorių grupės mikroorganizmų ir celiuliozę skaidančių bakterijų aktyvumą. Didėjant mikroorganizmų populiacijai ir rūšinei įvairovei dirvožemyje, didėja ir fermentinis dirvožemio aktyvumas. Humafol trąšose yra huminas – tai netirpios humusinės medžiagos: lipoidai, vaškai, dervos, bitumai. Jis kaupiasi dirvožemyje ir yra organinių higroskopinių koloidų sandaroje“, – aiškino T. Plėštys ir pridūrė, kad tyrimais nustatyta, jog bandymų laukuose panaudojus 10 l/ha Humafol, dirvožemio pH lyginant su kontrole padėjo nuo 6,7 iki 6,9, organinė anglis nuo 1,16 proc. iki 2,13 proc., fosforas nuo 97 iki 226 mg/kg dirvožemio.

Pasak T. Plėščio, auginant javus ir kitus augalus, labai svarbu tinkamai panaudoti augalines liekanas. Dažniausiai žemdirbiai augalines liekanas (šiaudus) panaudoja biokurui, kraikui, pašarams. Nepaliekant žaliojo pūdymo, būtina palikti šiaudus.
„Šiaudai yra puiki trąša, atstatanti dirvožemio organines medžiagas, bei atlieka kitas naudingas funkcijas. Šiam tikslui pasiekti reikia panaudoti biologinį preparatą Humafol“, – pasakoja T. Plėštys ir priduria, kad, naudojant šį biologinį preparatą, pilna šiaudų destrukcija galima per 1–2-ejus metus.

Kokia laukuose paliktų šiaudų nauda, teiravosi susirinkę žemdirbiai. Pasak UAB „Antavita“ vadovo, palikti šiaudai apsaugo dirvožemį nuo tiesioginių ultravioletinių spindulių, kurie naikina naudingus mikroorganizmus. Visiškai susiskaidę šiaudai didina humuso kiekį dirvožemyje, sulaiko dirvožemyje drėgmę, apsaugo dirvą nuo stipraus lietaus, mažina dirvos užplakimą bei stabdo vandens eroziją, drėgmė po lietaus tolygiai susigeria į dirvą. Sumaniai mineralizuojant šiaudus,  po 2-ejų–3-ejų metų išlaidas trąšoms galima sumažinti iki 35–40 proc. Ir šiam tikslui pasiekti reikia panaudoti biologinį preparatą Humafol.

Nežiūrint sudėtingų gamtos sąlygų griškabūdiečių rapsų laukas atrodo taip pat puikiai.

„Praeitą rudenį pirmą kartą pasėjome `Kuga` veislės rapsą. Su šituo lauku buvo problema – pusė lauko duoda derlių, kita pusė ne. Prieš 3-ejus metus  pabandėm Humafol trąšas mineralizacijai bei vegetacijai. Nederlingoji lauko dalis pasitaisė, suvienodėjo derlius visame lauke“, –pasakojo  Griškabūdžio ŽŪB agronomas V. Šnipas ir pridūrė, kad neišvengimai tenka kovoti su rapsinėmis kandimis. Jis sakė, kad vasarinio rapso bendrovė daugiau sėti neketina, tik žieminį. Didelius plotus ūkyje užima pievos, nes jiems reikalingas pašaras gyvuliams – žolė.

„Tendencija išlieka tokia, kad kuo klimatas darosi nepalankesnis, dirvožemiu reikia daugiau rūpintis. Kiek pavasarį sugausi drėgmės, tokį derlių gausi...“ – įsitikinęs V. Šnipas.

Kokia rapsų tręšimo Humafol technologija? Pirmiausia reikia pasiekti maksimalų dirvožemio ir augalų produktyvumą, tai galima pasiekti užtikrinus aplinkos veiksnių ir maisto medžiagų balansą dirvožemyje su augalų fiziologiniais poreikiais. Dažniausiai pasitaikanti klaida – nesubalansuotas augalų tręšimas, ypač piktnaudžiaujant azoto trąšomis. Žemdirbiams rekomenduojama naudoti Humafol, kuris stimuliuoja dirvožemio mikrofloros aktyvumą. Humafol skiriasi nuo daugelio mineralinių junginių, kuriuos augalai naudoja mitybai, bet yra tirpūs ir greitai sunaudojami arba išsiplauna.

„Humafol tręšimo technologijos esmė yra naudojant humines ir fulvo, amino rūgštis bei kitus biologinius preparatus padidinti mineralinių trąšų efektyvumą ir suformuoti maksimalų vietos sąlygomis augalų produktyvumą ir pagerinti dirvožemio savybes“, – sako T. Plėštys. Jis rekomenduoja ruošiant rapsų sėklas kartu su beicais pridėti 10 l/t Humafol; vasarinių ir žieminių rapsų pasėliuose Humafol galima išpurkšti kartu su dirvinio veikimo herbicidais; nuėmus rapsų derlių Humafol rekomenduojama išpurkšti vieną 10–15 l/ha.

UAB „Antavita“ atstovai pažymėjo, jog bandymuose buvo nustatyta, kad išpurškus 3,0 l/ha Humafol BBCH 53–54 tarpsniu ant vasarinių rapsų, rapsų sėklų derlingumas padidėjo 27 proc.

Taigi, visiems lauko dienos dalyviams buvo ypač įdomu, jog, ketvirti metai sėjant kviečius tame pačiame lauke, derlius nemažėja, laiku atlikta šiaudų mineralizacija padeda ne tik dirvožemio savybių gerinimui, bet ir apsaugo nuo ligų židinių augalinėse liekanose.