Antradienį į posėdį rinkosi Trišalės verslo tarybos nariai. Vienas iš darbotvarkės klausimų – dengti, o jei dengti, kokiomis sąlygomis, ar visai nedengti PVM bendruomeniniam verslui. Būtent PVM dengimas ir yra pagrindinė problema, stabdanti greičiau įgyvendinti Vietos plėtros strategiją. Visgi šios tarybos nariai nusprendė siūlyti paramą bendruomenėms suteikti, bet tik su tam tikromis sąlygomis.

Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė Jurgita Savickienė priminė, kad visos strategijos įgyvendinimui skirta 2 mln. 79 tūkst. eurų, iš kurių bendruomeniniam verslui skirta 1 mln. 200 tūkst. Tai net 70 proc. visos strategijos sumos, tačiau paraiškų sulaukiama labai mažai. Šiuo metu, kaip sakė J. Savickienė, iš 24 numatytų projektų pateikti yra keturi.

„Pagrindinė problema – PVM bendruomeniniam verslui dengimo klausimas. Bendruomenės ne PVM mokėtojos, iškyla klausimas, kaip joms rasti lėšų. Lietuvoje situacija labai įvairi – vieni dengia, kiti ne“, – teigė Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė.

Tiek ji, tiek Šakių karšto VVG vadovas Juozas Dainelis mano, kad dalį lėšų vis tiek reiks perkelti į privataus verslo priemonę, nes tiesiog nebus pateikta tiek projektų, kiek numatyta, o įsipareigojimai bet kuriuo atveju turės būti pasiekti.

„Metai eina, niekas nedaroma, bendruomenės laukia“, – sakė J. Dainelis.

Beje, apie tai, dengti ar nedengti PVM bendruomeniniam verslui viso biudžeto sąskaita, kalbama ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą linkstama neigiamo atsakymo link argumentuojant, kad taip  būtų iškreipta rinka ir kišama koja konkurencingam privačiam verslui.

Meras Edgaras Pilypaitis informavo, kad jei būtų sprendimas dengti, tam reikėtų 252 tūkst. eurų.

„O kas šių lėšų šaltinis? Didinsim mokesčius? Kažko nedarysim?“ – klausimus kėlė Verslo tarybos pirmininkas Arūnas Tarnauskas.

Verslininkas Edmundas Rinkevičius taip pat laikėsi pozicijos, kad jeigu jau bendruomenės ketina užsiimti verslu, jos turėtų registruotis PMV mokėtojomis, paramos galėtų kreiptis ir į Verslo paramos fondą, o gavusios pinigus ir veiklas įgyvendinusios ją grąžintų.

„Valdžia negali padėti iki negaliu“, – mintimis dalijosi E. Rinkevičius.

Svarbiausia, kaip buvo kalbama posėdžio metu, kad bendruomenės įsipareigotų laikinai suteiktą paramą grąžinti.

„Siūlėme ir tą veiklą, kuri neapmokestinta PVM, pavyzdžiui, dienos centrai, siūlėme kreiptis į vietinius verslininkus, kad paskolintų, bet jos (bendruomenės – red. past.) ir bijo įsipareigoti, kad reikės atiduoti“, – aiškino Šakių krašto VVG finansininkė Alina Baltrušaitienė.

J. Savickienė teigė, jog sprendimo, kaip elgsis rajono valdžia, reikia dabar, nes bendruomenės „jau dabar turi pateikti įrodymą, kad turės kaip padengti“.

„Nuo privataus verslo bendruomeninis skiriasi, nes privatus gali pasiimti paskolą <...> Tai būtų rėmimas smulkaus verslo. Sutinku, kad kiekvieną reikia vertinti atskirai, pasverti visus už ir prieš“, – bandė įtikinti Trišalės tarybos narius J. Savickienė.

Meras kėlė klausimus, ar bendruomeninio verslo teikiamos paslaugos bus tikrai rentabilios ir padengs išlaidas, ar tai nebus tik verslo imitavimas.

Visgi kalbėta, kad bendruomenėms nereikėtų užkirsti kelio, reikėtų leisti pritraukti į rajoną lėšas, tačiau įsipareigoti ir „atsakomybę nešti“, narių nuomone, jos turėtų. Todėl balsuojant Verslo tarybos nariai (ją sudaro po keturis verslo, savivaldybės ir žemdirbių atstovus) vienbalsiai nusprendė rekomenduoti ne dengti PVM biudžeto sąskaita, o kalbėti apie grąžintiną paramos suteikimą.

„Mes galime tik rekomenduoti <...> Galbūt savivaldybės taryba priims kitą sprendimą“, – teigė A. Tarnauskas.