Iškritęs sniegas privertė sunerimti

rapsai sniege
Antradienio rytą rapsų laukai atrodė tragiškai, buvo užkloti sniegu. Kiek sniegas sulaužė daigų, ar augalai dar atsigaus, paaiškės, kai ūkininkai apžiūrės visus pasėlius. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Antradienį gausiai iškritęs sniegas pridarė nemenkai bėdų ne tik žemdirbiams: sniegas vietomis išguldė rapsų pasėlius, be elektros paliko daugiau nei tūkstantis vartotojų. Sodininkai nerimauja, ar sniegas nepakenks žydintiems vaismedžiams. Nors kalbinti žemdirbiai tvirtino, kad žalos mastą vertinti dar anksti, tačiau pasidžiaugė: iškritęs sniegas – papildoma drėgmė.

Gegužės 12 d. rytą vietomis iki 10 cm iškritęs sniegas kai kuriems suteikė džiaugsmo: lipdė sniego senius, vaizdais dalinosi socialiniuose tinkluose. Tačiau daugeliui sukėlė nerimo: sniego neatlaikė kiemuose augančių dekoratyvinių augalų šakos, vaiskrūmiai, po sniegu atsidūrė darželių gėlės, šiuo metu įspūdingai žydinčios magnolijos.

Teiraujamės sodininkų, ar per patį žydėjimą iškritęs sniegas nepakenks vaismedžių derliui? Griškabūdietis Romanas Laurinaitis neatsimena, kad vaismedžių žiedus gegužę taip būtų užklojęs sniegas, nors, pasak jo, šalna žiedus panašiu laiku pakandžiojo ir pernai. Jis pasakojo, kad šiuo metu tik slyvos jau nužydėjusios, o kriaušėms ir obelims – pats žydėjimas.

„Ar žydintiems sodams iškritęs sniegas nepakenkė, pasimatys po dienos, kitos. Sušaldyti žiedai gali atrodyti gerai, bet po dienos gali paruduoti. Važiuosiu, pjausiu žiedo piestelę ir žiūrėsiu, kokios būklės vaisius – žalias ar jau parudavęs. Net nežinau, kaip reaguoti, nes taip nėra buvę. Ryte vaizdas tikrai buvo žiaurus, dar bandėm purtyti sniegą nuo šakų“, – kalbėjo sodininkyste užsiimantis R. Laurinaitis.

Iškritęs sniegas bene didžiausios žalos bus padaręs žieminiams rapsams – vietomis rapsų stiebeliai nuo sniego sulaužyti. Beje, šiemet rapsas ir anksčiau sužydėjo.

Antradienio rytą rapsų laukus aplankęs naumiestietis, UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis tvirtino, kad labiau nukentėjo rapsų laukų pakraščiai, kai kurie stiebai lūžinėjo, nes neturėjo nuo sniego svorio į ką atsiremti.

„Nulūžę augalai nesugebės atsistatyti. Naujų žiedų jie neišleis. Rapsų lauko viduryje tie augalai, kurie atsirėmė į greta augančius, praktiškai nenukentėjo“, – aiškino J. Pukelis.

Pasak J .Pukelio žydintiems rapsams netgi ir pranašaujamas nedidelis šaltis nėra labai pavojingas.

„Pernai pavasarį šalo iki aštuonių laipsnių, rapsai atsilaikė. Tikėkimės, kad tiek šalčio nesulauksime, jei šalna bus du–trys laipsniai, rapsams nepakenks“, – svarsto pašnekovas ir priduria, kad pagaliau žemė pasotinta drėgmės.

Vietomis išguldyti ir žiemkenčių pasėliai, kalbintas ūkininkas, šakietis Mindaugas Martinaitis tvirtino, kad iš ryto žvelgiant į laukus darėsi išties neramu, bet sako, kad jį labiau neramina, jei prie sniego prisidės šaltis. Anot jo, žieminiams javams iškritęs sniegas praktiškai nepakenkė, o štai šaltis gali pakenkti sudygusiems cukriniams runkeliams, vasariniams pasėliams, pupoms.

„Metai metams nelygūs. Kasmet iš gamtos galime visko tikėtis, jau baigiam žemdirbiai prie jos prisitaikyti. Sunku šiuo metu spręsti, kokia sniego žala, kokie bus orai artimiausiu metu. O koks bus derlius – greičiausiai parodys kombainas“, – realistiškai situaciją vertino M. Martinaitis.

Kalbinti rajono daržininkai tvirtino, kad sudygusiems daržovių daigams – svogūnams, morkoms – didesnė žala nepadaryta, svogūnai tiesiog nustos, kol vėsu, augti ir derliui tai nepakenks. Daržininkai tikino, kad sniegas sumažino drėgmės trūkumą. Ne vienas pašnekovas tvirtino, kad  reikia bijoti šalčio, o ne sniego. Bulves auginantis naumiestietis Mindaugas Valaitis tvirtino, kad derlių nuo atvėsusio oro būtent ir apsaugojo sniegas.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sako, kad sniego žalos mastą vertinti dar anksti, pasimatys po kelių dienų. Apdraudę pasėlius žemdirbiai, kurių rajone apie 70 (iš 2,5 tūkst. asmenų, deklaravusių pasėlius), galės kreiptis į draudimo bendroves, o tie, kurie neapdraudę, dėl žalos galės kreiptis į Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių.

Šlapias sniegas, iškritęs ant medžių, nulaužė šakas ir nutraukė elektros linijų laidus, todėl mūsų rajone elektros energijos tiekimas gegužės 12 d. buvo nutrūkęs daugiau nei 1100 namų ūkių. Daugiausiai – Slavikų, Kidulių ir aplinkinių vietovių gyventojams.

Laimei, medžių šalinti nuo kelio rajono ugniagesiams gelbėtojams prireikė vos vieną kartą: antradienio rytą apie 5 val. Kidulių ugniagesiai pašalino ant kelio Bunikių kaime (Kidulių sen.) užvirtusį medį.

Anot klimatologų, gegužės mėnesį sniegas nėra retas reiškinys, paskutinį kartą gegužę snigo prieš trejus metus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.