baneris leidinys

verslo taryba1
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas tikina, kad vietiniai verslai vargu pajus nacionalinę paramą, todėl jis už tai, kad verslo subjektams savivaldybės taryba svarstytų mokestinių lengvatų bei mokesčių tarifų nustatymo klausimus. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Trečiadienį vykusio trišalės verslo tarybos posėdžio metu apžvelgta verslo situacija karantino sąlygomis, kalbėta, kokia parama ar mokestinės lengvatos galėtų būti taikomos nukentėjusiems subjektams. Tačiau sunkmetį sako išgyvenantys ne tik verslininkai, bet ir ūkininkai, o kaip padėti išbristi iš duobės – vieno recepto nėra.
 
Pristatė duomenis

Pirmiausiai Kauno prekybos, pramonės ir amatų (KPPA) rūmų Šakių atstovybės narystės koordinatorė Daiva Palukaitienė pristatė vykdytos apklausos duomenis, kai buvo apklaustos įvairios įmonės bei rinkti duomenys, kaip jas palietė karantinas, aiškintasi, kas galėtų padėti ištikus krizei. Pasak D. Palukaitienės, galiausiai susisteminta 21 anketa, iš kurių matyti, kad 38 proc. visų respondentų veikla karantino laikotarpiu mažėjo, 24 proc. veikla dėl karantino buvo sustabdyta ir nevykdyta visiškai, 24 proc. respondentų veiklą vykdė įprastai. Apyvarta vidutiniškai mažėjo daugiau nei perpus ir sudaro 42 proc., tačiau šiam rodikliui įtakos galėjo turėti tai, kad labiau į anketą atsakinėjo tie, kurie nukentėjo, o tie, kurių karantinas nepalietė, nebuvo linkę atsakinėti – esą jų tai tiesiog neliečia. Problemas įmonės nurodo gana įvairias, tarkim, nemokūs ar prarasti klientai, todėl daugelis tikėtųsi bent kažkokios, pageidautina – negrąžintinos paramos. Visgi tai irgi nėra itin paprasta. Nors Užimtumo tarnybos duomenimis, dėl prastovų kompensavimo kreipėsi 58 įmonės dėl 383 darbuotojų, tačiau D. Palukaitienė atkreipė dėmesį, kad visos nacionalinės priemonės skirtos tik konkrečiai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąraše esantiems subjektams, o verslo paramos fondo galimybės irgi ribotos, be to, jį sudaro ne kas kitas, o to paties savivaldybės biudžeto lėšos.

„Jeigu įmonė, kaip pavyzdys, viena iš apklaustųjų užsiima konditerijos gaminių gamyba, tai turbūt visiems akivaizdu, kad karantino laikotarpiu tokių gaminių – šakočių – paklausa smarkiai sumažėjo, apyvarta smuko labai smarkiai, bet įmonė į sąrašą nepatenka ir dėl jokių nacionalinių paramų pretenduoti negali“, – sakė D. Palukaitienė, pridūrusi, kad kol kas niekas negali pasakyti, nei kada karantinas baigsis, nei kokie bus tikrieji padariniai.

„Nepanašu, kad vietiniai verslai tą paramą pajus“, – pridūrė KPPA rūmų Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas.

Pasak jo, vieni subjektai į VMI sąrašą tiesiog nepatenka, o ir jame esantys norėdami gauti paramą susiduria su nemenkais biurokratiniais sunkumais.

Paramos reikia, bet iš kur ją paimti?

„Viską įmanoma padaryti, bet turime susitarti, ko nedarome kitoj vietoj ir čia svarbiausias dalykas, kur yra prioritetas“, – sakė meras Edgaras Pilypaitis ir pridūrė: – kad „jeigu mums planuoja nedagavimą, atsiprašau už šį žodį, 2,139 mln., o sako, kad skolintis galėsim tik 640 tūkst., kuriuos turėsim per 2021 m. atiduot, tai va tau ir paprasta matematika.“

Agronomas, verslo tarybos narys Linas Kriaučiūnas taip pat kėlė retorinį klausimą, kad galbūt diskusija nieko verta, jei nėra realių galimybių remti, o paimti iš vienų ir atiduoti kitiems, jo manymu, nėra sąžininga net ir karantino laikotarpiu.  

Savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigė, jog tai nėra teisingas pasakymas, tiesiog reikėtų susitarti, kokių darbų savivaldybėje atsisakyti, galbūt pristabdyti.

„Dar tik pradžia. Niekas nežino, kas bus po kelių mėnesių, ir jeigu ta pesimistinė finansų ministerijos prognozė, kad pusantro mėnesio apskirtai viešasis sektorius lieka be pinigų veiklai ir atlyginimams, o tai yra virš 2 tūkst. darbuotojų, tai, aišku, tokie dalykai baugina“, – pripažino E. Grigaitienė.

Verslininkas Edmundas Rinkevičius įsitikinęs – įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio ar netoli jo, reikalinga ne subsidija, o tiesioginė parama, nesvarbu, kas ją suteiks.

„Jeigu mes neišsaugosim tų įmonių, jos praras darbuotojus, o visa ta sniego gniūžtė atsidurs savivaldybėj per socialines pašalpas“, – kalbėjo verslininkas, pridūręs, kad apsikasti apkasuose, užsiveržti ir laukti nereikėtų, tad jis ragino ieškoti būdų, kaip didinti vidaus vartojimą, skolintis ir išgyventi.

Svarstė dėl mokestinių lengvatų

Todėl trišalės verslo tarybos posėdžio kiti du darbotvarkės klausimai buvo dėl mokestinių lengvatų verslui bei mokesčių tarifų nustatymo.

„Jau pradžioj pasakėm, kad gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis, kurio jau, deja, nerinksim. <...> Tik jeigu žemės ūkį labiau liečia žemės mokestis, tai verslą – nekilnojamojo turto ir žemės nuomoms mokestis. Tai bendri dalykai“, – kalbėjo Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

„Kalba eina apie tą patį GPM – ar tie žmonės dirbs, turės darbą ir ar rinksim mokesčius“, – sakė A. Tarnauskas.

Po netrumpų diskusijų galiausiai nutarta, jog tie verslininkai, kurie nukentėjo nuo karantino, bet yra VMI sąraše, gali kreiptis į rajono tarybą dėl žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio atleidimo nurodydami konkrečią žalą, o paskui kiekvienas atvejis būtų analizuojamas individualiai. Be to, prabilta apie tai, kad mokesčiai bent jau nedidėtų, nes jų didėjimo kratosi ne tik verslininkai, bet ir ūkininkai, taip pat išgyvenantys sunkmetį.

Supratimo nori ir ūkininkai

„Kas sakė, kad neigiamų karantino pasekmių žemės ūkis nepatyrė?“ – piktinosi ūkininkas Ramūnas Kaunas, kuriam pritardamas rajono žemdirbių asociacijos vadovas Rimantas Valiukas vardijo, kad daržovių augintojai nukentėjo, pieno kainos krito drastiškai, krito ir galvijų kainos.

Todėl, pasak asociacijos vadovo, jeigu kalbama apie mokesčių lengvatas ar mažesnius mokesčius verslininkams, sąžininga būtų atsižvelgti ir į ūkininkus.

„Šiuo metu daržovių jau trūkdavo, o dabar veža utilizuoti“, – sakė R. Valiukas.

L. Kriaučiūnas kėlė klausimą – jeigu nukentėjo maitinimo įstaigos, ar jos produkciją imdavo ne iš žemės ūkio?

„Nevyko skutimai, nevyko daržovių pardavimai, tai čia pirmutinė grandis, kuri nukentėjo <...> Mes išskyrėme maitinimo įmones, kad nukentėjo, o tiekėjas viskas tvarkoj?“  – klausė L. Kriaučiūnas, pripažinęs, kad žemės ūkyje labai sudėtinga situacija ir jeigu atrodo, kad kai kur yra dar gyvybingi ūkiai, tai tik taip atrodo – jie ant bankroto ribos.

„Nė viena valstybė nesuklestėjo ir neatsigavo po karo, kol nesuklestėjo žemės ūkis, tai dėmesio į tai nekreipti negalima“, – sakė L. Kriaučiūnas.

„Gerbiamas, Linai, maitinimo įstaigos nenukentėjo, jas uždarė ir čia yra karantinas. O visi kiti nuo krizės nukentėjo. Reiškia, nukentėjo visi, bet tam tikra verslų dalis yra uždaryta“, – teigė A. Tarnauskas.

Plokščių ŽŪB vadovas Martynas Miliūnas irgi optimistinėmis nuotaikomis netryško ir vardijo problemas dėl produkcijos pabrangimo, pieno kainų kritimo bei akcentavo, kad bendrovė patirs bent 20 proc. kainų mažėjimą, o darbuotojus, sako M. Miliūnas, išlaikyti reikia.

Ūkininkas Tomas Skaizgirys kalbėjo, kad nesvarbu, ar kalbama apie 10 ar 20 proc. nuostolius, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar dėl tokių nuostolių bus išgyventa, ar jau kalbama apie bankrotą.

„Jeigu mes išgyvenam, tai galbūt, <...> jeigu galim mokėti mokesčius, mokėkim, bet sąžiningai žiūrėkime į šią situaciją, nes dar galo nematyti“, – kalbėjo T. Skaizgirys, raginęs įsivertinti tikrai nukentėjusius ir tuos, kuriems gyvybiškai reikia mažinti mokesčius ar nuo jų atleisti.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos