Ūkininkai pjauna pirmąją žolę, per dvi savaites reikia nupjauti, nes peraugs žolė ir pašaras nebus toks vertingas. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Pieno ūkius turintys žemdirbiai ruošia pašarus gyvuliams, didesnieji ūkiai žoliapjūtės darbus jau baigė, mažesniuose – darbai tik prasideda, visi kalbinti ūkininkai džiaugiasi, kad žolės pradalgės šiemet storos.
Plokščių žemės ūkio bendrovė žoliapjūtę pabaigė kone per dvi dienas, dirbta išties našiai. Bendrovės vadovas Martynas Miliūnas pastebi, kad šiemet žolės dorojimas prasidėjo šiek tiek vėliau nei pernai. Bendrovėje šiuo metu laikoma 330 melžiamų karvių, gyvuliams ruošiamas silosas.
„Per sezoną pievas šienaujam iki keturių kartų, tačiau kaip bus šiemet, priklauso ir nuo kritulių“, – nedrįso prognozuoti M. Miliūnas.
Kaip tvirtino ūkininkas iš Gerdžiūnų Adomas Stanaitis (Daivos Stanaitienės ūkis) žoliapjūtę baigė jau prieš savaitę, pradėjo porą dienų vėliau nei pernai – gegužės 26 d., žolę sudorojo per savaitę, susmulkintą žolę silosavo tranšėjose. Ūkyje šiuo metu laikoma apie 300 melžiamų karvių. Ūkininkas pasakojo, kad gyvuliams vėliau gamina ir šienainį.
„Šiemet pas daugumą ūkininkų žolės derlius kone dvigubai didesnis, žemė gavo lietaus ir šilumos. Iš pirmosios žolės hektaro įmanoma gauti 11–12 tonų jau reikalingos drėgmės šienainio. Tuo trapu žolynus mes atnaujinam kas penkis–keturis metus“, – agronomijos subtilybėmis dalijasi A. Stanaitis ir priduria, kad šienapjūtės darbus atlieka su savo per keletą metų sukaupta technika.
Nors rajono didieji ūkiai, kurie apsirūpinę visa reikiama technika žolės šienavimui, šienapjūtę jau baigė, smulkūs ūkiai dar tik įpusėjo, nors beveik visi kalbinti ūkininkai irgi turi savo žolės dorojimo techniką.
Pirmosios žolės pjūtimi džiaugėsi ir Girėnų ūkininkas Ramūnas Kaunas, prižiūrintis 140 melžiamų karvių, joms ruošia šienainį, pavytintą žolę rulonuoja.
„Šiemet beveik iš pirmos žolės pagaminsime pašaro tiek, kiek per visą sezoną padarydavome. Turime 70 ha daugiamečių pievų, planuojame susukti 1300 rulonų“, – sakė ūkininkas.
Slavikų ūkininkas Ričardas Lekavičius, ūkyje auginantis 250 mėsinių galvijų, taip pat pasidžiaugė, kad, palyginus su praėjusiais metais, šiemet žolės derlius didesnis.
„Nors galėjo žolė būti ir geresnė, 40 dienų be lietaus pavasarį žolės augimui turėjo įtakos, ypač ankstyvoji šunažolė menkai užaugo. Vėlyvesnė žolė po lietaus sukilo, ypač pirmametėse pievose, kurių mano ūkyje iš šienaujamų beveik pusė“, – pasakojo ūkininkas.
Jis gyvuliams gamina šienainį, kurį vėliau laiko tranšėjoje. Pjauti žolę pradėjo prieš savaitę, o šiomis dienomis darbus planuoja užbaigti. Ūkininkas pasakoja, kad šienauja su savo turima technika, anot jo, šienainio gamybą labai lemia orai, dvi dienas stiprūs vėjai gerai džiovino žolę, kad kone po penkių valandų žolė buvo jau perdžiūvusi.
„Tik apmaudu, kad iki absurdo nukritusios gyvulių supirkimo kainos – net 40-čia centų, už kilogramą moka vos 1,30 euro“, – kalbėjo gyvulių augintojas.
Plokštietė ūkininkė Ingrida Bendikienė pasakojo, kad taip pat gamina šienainį, tačiau, norėdama pavytintą žolę susukti į rulonus, prašo ūkininko iš gretimo kaimo pagalbos, kadangi ūkis nedidelis, ruloninio preso neturi.
Žoliapjūtę tik pradeda Lukšių seniūnijos ūkininkas Antanas Jonaitis, prižiūrintis per 20 karvių, kol kas patenkintas šiemetiniu žolės derliumi, nors nupjovė vos porą hektarų. Jis sako, kad mažesni ūkininkai pavytintą žolę dažniausiai rulonuoja, nes neturi silosui laikyti tranšėjų.
Kol kas šienauti nepradėjęs Lukšių seniūnijos ūkininkas Darius Žukaitis, melžiamų karvių skaičių padidinęs iki 41, laukia saulėtų dienų.
Visi kalbinti žemdirbiai tikisi gero ir antro žolės derliaus.