baneris leidinys

auga gruduva
UAB „AUGA Grūduva“ vadovas Remigijus Kromelis sako, kad prieš penkerius metus, bendrovei perėjus prie ekologinio ūkininkavimo užsibrėžė viziją – ekologiškas ir tvariai užaugintas maistas turi būti prieinamas visiems. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Prieš penkerius metus prie ekologinio ūkininkavimo perėjo bendrovė „AUGA Grūduva“ (vienas iš įmonių grupės „AUGA group“ ūkių), įsikūrusi Gotlybiškių kaime. Bendrovė užsiima augalininkyste ir pienininkyste, yra sukūrusi 80 (darbymečiu ir 90) darbo vietų daugiausiai mūsų rajono gyventojams, čia grįžta dirbti mūsų jaunimas – žemės ūkio specialistai.

Apie ekologinio ūkininkavimo iššūkius, inovacijas ir vizijas kalbamės su „AUGA Grūduva“  vadovu Remigijumi Kromeliu.

Nėra laikę kauptuko

Norintiems užsidirbti galimybių visuomet yra. Tuo įsitikinome nuvykę į „AUGA Grūduva“ cukrinių runkelių laukus, esančius Kuodžių kaime, juose šiomis dienomis darbuojasi apie 100 žmonių. Bendrovė runkeliais šiemet iš viso užsėjo 120 ha plotą. Pasak R. Kromelio, norinčių užsidirbti šiemet buvo rekordiškai daug, užsiregistravo apie 180 žmonių, tiesa, ne tik mūsų, bet ir Vilkaviškio rajono gyventojų. Runkeliai ravimi 2–3 kartus. Pirmas ravėjimas prasidėjo gegužės 20 d. ir tęsis maždaug iki liepos 1 d.

Ravėtojai, kurių dauguma vyrai, tarp jų ir jaunimas, ir šešiasdešimtmečiai, pasklidę po laukus.

Kone 60 proc. čia dirbančių nuolatiniai darbuotojai, kurie laukuose darbuojasi jau penkeri metai. R. Kromelis neslepia, kad yra ir vienadienių darbininkų, kurie ateina, pabando ravėti, o kitą dieną nebesugrįžta.

Užkalbinus pirmą dieną dirbančią Simoną, ši sako, kad nėra lengva, ji augina vaiką, todėl labai reikalingi pinigai. O štai Asta iš Išdagų dirba jau treti metai ravi runkelius ir sako, kad čia yra puiki galimybė užsidirbti, nes nuolatinio darbo neturi. Ji pripažįsta, kad ravint reikia kruopštumo ir kantrybės – pusės kilometro ilgio vagą ravi kone visą dieną.

Bendrovėje neseniai pradėjo dirbti jauna agronomė Agnė Kuizaitytė iš Kudirkos Naumiesčio, ravėtojus prižiūrinti mergina pasakojo, kad runkelius ravėti ir užsidirbti ateina ir dėl karantino užstrigę Lietuvoje emigrantai, kurie užsienyje daugiausiai taip pat dirbdavo žemės ūkyje. Jos kolega Karolis priduria, kad ateina dirbti ne tik kauptuko rankoje niekad nelaikiusių, bet ir runkelių nepažįstančių. Bet pabandę greitai išmoksta. Per dieną žmogus gali užsidirbti  iki 50 eurų.

Inovacijos ir vizijos

„AUGA Grūduva“ užsiima augalininkyste ir pienininkyste, valdo 3 tūkst. 300 ha žemės, laiko apie pusantro tūkstančio gyvulių bandą, augina kviečius, miežius, pupas, žirnius, kukurūzus, soją, cukrinius runkelius.

auga gruduva2
Kasmet gegužės pabaigoje apie 100 rajono ir Vilkaviškio rajono gyventojų gali užsidirbti ravėdami runkelius, vieni ravi kasmet, o yra ir tokių, kurie pabandę vieną dieną kitą jau nebepasirodo. D. Pavalkio nuotr.


R. Kromelis pasakoja, kad investicijos į pažangią technologiją buvo būtinos, todėl neseniai, pasinaudoję ES parama, įsigijo srutų separatorių ir savaeigį srutų laistytuvą, rulonų gabenimo priekabą ir kita.

„Tačiau didžiausios investicijos ir inovacijos atėjo, kai perėjom į ekologinį ūkininkavimą, reikėjo atnaujinti techniką, galvijai tokiame ūkyje vasarą privalo ganytis laukuose“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Šiemet bendrovė eksperimentavo ir 20 ha cukrinius runkelius ne sėjo, o sodino daigus. Kol kas R. Kromelis nedrįsta prognozuoti, ar pasiteisins tokia sodinimo technologija, tačiau akcentuoja, kad tokio runkelių lauko žmonėms ravėti nereikės.

R. Kromelis pasakoja ir apie ekologinio ūkio ateities vizijas, viena iš jų – atsisakyti naftos produktų, įrengiant biodujų jėgainę. Biodujų panaudojimas leis atlikti žemės ūkio darbus be iškastinio kuro, panaudojant mėšlą ne tik kaip trąšą, bet ir kaip biodegalų gamybos šaltinį.

Dirvose atsirado sliekų

R. Kromelis neslepia, kad ekologinis ūkininkavimas – didelis iššūkis.

„Daugiau priklausai nuo gamtos. O dirva išsivalo per sėjomainą. Dirvose ir sliekų atsirado. O naudojant chemikalus raskite tokioje dirvoje slieką!“ – sako pašnekovas.

Kokia „AUGA Grūduva“ vizija ir misija – teiraujamės. Bendrovės vadovas sako, kad siekiama sukurti naują tvaraus ekologiško maisto gamybos modelį ir  kad ekologiniai produktai būtų prieinami daugeliui vartotojų.

Teiraujamės ir apie tokio ekologinio ūkio derlių. R. Kromelis sako, kad iš 1 ha cukrinių runkelių jie pernai kasė apie 60 t (įprastame ūkyje iki 90 t), žieminių kviečių prikūlė  – iki 6 t (įprastame – 8–9t), rapsų – 2 t iš hektaro. Tiesa, ekologiškos produkcijos supirkimo kaina yra didesnė.

„Kol kas Lietuvoje ekologiškos produkcijos vartotojų skaičius ne toks didelis, kaip užsienio šalyse“, – svarsto bendrovės vadovas.

Tiesa, dalis ekologiškai užaugintos „AUGA Grūduva“ produkcijos, pavyzdžiui, grūdai, pienas, perdirbimui eksportuojami į užsienį, soją perdirba vietoje gyvuliams, užaugintus cukrinius runkelius pristato į Kėdainių cukraus fabriką.

Teiraujamės – kokia Lietuvoje ekologinių ūkių perspektyva? Pašnekovas neslėpė, kad Vyriausybė skatina eiti į ekologiją, tačiau šiais metais be ekologinių išmokų gali likti didesnė dalis ekologinių ūkių, daugeliui ūkių praeitais metais baigėsi penkerių metų sutartinis laikotarpis,  o naujas finansinis laikotarpis įsibėgės po metų ar dvejų.

R. Kromelis sako, kad darbuotojų ūkyje poreikis padidėja prasidėjus javapjūtei, jis atvirauja, kad iš užimtumo tarnybos atėję darbuotojai dažniausiai būna vienadieniai – „reikia jiems tūkstantį eurų iš karto uždirbti“. Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad ūkyje dirba apie 70 proc. senbuvių.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos