Skvero ąžuolų gaivinimui pasitelkta moderni technika

aeravimo aparatas
Lietuvos arboristų asociacijai priklausantys arboristai įsigijo ir ąžuolų gaivinimui Šakiuose pirmą kartą panaudojo giluminio aeravimo aparatą. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį penktadienį buvo paskutinė diena, kai Šakių miesto skvere darbavosi arboristai (arboristas – aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistas  – red. past.), kurie čia jau antra savaitė atlieka ąžuolų gaivinimo darbus. Čia pirmą kartą Lietuvoje buvo išbandyta ir moderni aeravimo technika.
 
Penktadienį kartu su įmonės UAB „Abrovita ir Ko“ darbuotojais po skverą sukiojosi ir paskutinius mulčiavo darbus koordinavo šios įmonės direktorius bei Lietuvos arboristų sąjungos vadovas Renaldas Žilinskas. Pasak direktoriaus, viskas būtų gerai su miesto tvarkymo projektais, jeigu prieš juos darant projektuotojai pasikonsultuotų su arboristais, tada gal nereikėtų po rekonstrukcijos gelbėti ąžuolų...

„Deja, kaip ir Šakių atveju, – medžių šaknys nukapotos, palikta metras ar du nuo kamieno, dažniausiai atidengiamos ir paliekamos, kol vyksta darbai, per visą vasarą, per karštį atviros. Atlikus rekonstrukciją pradedama stebėtis, kodėl medžiai džiūsta“, – sako direktorius R. Žilinskas.

Dėl vieno ąžuolo iš septynių direktorius abejoja, bet nepraranda vilties, kad jis atsigaus, o per rekonstrukcijos darbus persodintas ąžuoliukas šįmet jau stovi nudžiūvęs – jam nepadės niekas. Blogiausia, anot direktoriaus, kad ten, kur auga didžioji dalis ąžuolų, yra aukštuma, yra padarytas nuolydis ir nubėga vanduo, o medžiai be vandens neišgyvens.

Įmonė pasikvietė vieną iš Lietuvos arboristų asociacijos narių, kuris pirmasis Lietuvoje įsigijo giluminio aeravimo aparatą, o Šakiai įeis į istoriją kaip pirmieji, kur šis aparatas buvo pirmą kartą išbandytas gaivinant medžius. Pasak R. Žilinsko, šiuo aparatu pagelbstima šaknims, kai po jomis yra sujudinama žemė, padaromi ortakiai, kad iki šaknų prieitų oras ir jos galėtų kvėpuoti, o tik po to bus prie šaknų nuvedama maitinimo ir laistymo sistema. Aplink medžių kamienus visa teritorija užsiklos mulčiumi, kuris neleis šilumai taip greitai išgarinti drėgmės. R. Žilinskas mano, kad išgelbėti likusius skvero ąžuolus yra vilties, tačiau dėl to turės pastangų įdėti ir seniūnijos apmokyti darbuotojai, kurie privalės pasirūpinti šaknų drėkinimu ar, kai trūks, pamaitinimu maistinėmis medžiagomis.  

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.