Verslo apdovanojimai bei ekonomikos aktualijos – per nuotolį

morkevicius bakuzeLT
Tarp apdovanotųjų – ir Vaido Markevičiaus vadovaujama UAB „Bakūžė LT“, kuriai nominacija skirta už verslo bendruomenės telkimą. „Zoom“ stop kadras

Gintarė MARTINAITIENĖ

Įprastai Marijampolėje vykdavęs Verslo dienai skirtas regiono renginys „Metų žvilgsnis“ šįkart persikėlė į internetinę erdvę ir buvo transliuojamas nuotoliniu būdu. IQ forume „Sūduvos regionas: Ekonomikos perspektyvos“ buvo perskaityti trys pranešimai, o renginį vainikavo tradiciniai apdovanojimai įmonėms, tarp kurių ir UAB „Bakūžė“, kurios gamybinės patalpos yra būtent mūsų krašte.

Kauno prekybos, pramonės (KPP) ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Evaldas Ulevičius džiaugėsi, kad nuotolinis būdas leidžia išbandyti kitas technologijas ir pirmą kartą istorijoj turėti televizijos tiltą tarp Marijampolės ir Vilniaus. Jis vylėsi, kad tai taps ne tik gražia ateities tradicija, bet ir fiziniu tiltu tarp šių regionų. KPP ir amatų rūmų Marijampolės filialo tarybos pirmininkas Vygantas Subačius atkreipė dėmesį, kad Marijampolė – vienas svarbiausių verslo centrų, kuris savo indėliu prisideda prie valstybės gerovės kūrimo. Sveikinimo žodžius Verslo dienos proga skyrė ir KPP ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius, dėkojęs verslininkams už jų indėlį auginant kraštą, akcentavęs, kad į gamybą nukreipti tiesiogines užsienio investicijas bei investuoti į technologijas yra geras žingsnis.

„Marijampolė yra pavyzdys, kaip patogi geografinė padėtis, gera infrastruktūra bei dialogas su valdžia padeda verslui kurti dialogą ir prisidėti prie ekonomikos augimo“, – kalbėjo jis.

Iškart po pasisakymų pereita prie pranešimų, kurie ir užėmė didžiąją dalį renginio laiko. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė kalbėjo apie Covid-19 ženklus pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje ir vylėsi, kad po šios pandemijos mes matysime pasaulio ekonomikoje ir tam tikrą teigiamą šalutinį poveikį. Specialistė kalbėjo, kad ekonomikos suvaržymai sukėlė pasiūlos ir paklausos šoką, o antrąjį ketvirtį daugelio ekonomikų kritimas buvo didžiausias po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, Lietuva šiame kontekste pasirodė gana palankiai, mat lyginant su kitomis šalimis turime mažą turizmo sektorių, palyginti nedidelį paslaugų svorį ir pan. Suvaržymai itin neigiamai palietė darbo rinką, natūralu, ypač išaugo iš namų dirbančių skaičius, dar labiau išryškėjo ir socialinė nelygybė, kurioje neišvengiamai yra ir vaikai, kurie dažnai neturi galimybių kokybiškai mokytis per nuotolį, o tai dar labiau, pasak K. Tamoševičienės, mažina jų galimybes ir ateityje lipti iš savo žemų pajamų aplinkos.

Verslui stengėsi padėti įvairios valstybės, dėl to smarkiai išaugo valstybių skolos, bet ir privataus sektoriaus skola smarkiai išaugusi.

„Jei ši pandemija tęsis dar ilgai, vis labiau didės finansinių įsipareigojimų problema ir gali priartėti prie finansų sektoriaus krizės“, – prognozavo Lietuvos banko specialistė.

Ji teigė, kad mūsų šalyje BVP nuosmukis turėtų būti mažiausias ES, tačiau biudžeto deficitas yra prie didesnių, išaugęs, kaip įvardijo, į istoriškai aukščiausią matytą lygį ir apgailestavo, kad nors dalis priemonių padėjo verslui, bet didelė jų dalis buvo vienkartinės, nukreiptos tik į vartojimą ar, kitaip tariant, pravalgymą. Todėl K. Tamoševičienė teigė, kad svarbiausia pasiekti ekonomikos augimą, o visas siūlomas priemones panaudoti kuo efektyviau ir įgyvendinti tokius ilgalaikius projektus, kurie padarytų ekonomikos transformaciją.

Specialistė pridūrė, kad Europos Komisijoje prioritetiniais keliami žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos projektai, ragino į šią sritį orientuotis ir verslui. Tiesa, svarbiausia investicija yra į žmogų, nes neturėdami gerų specialistų, teigė ji, mes nesugebėsime naudotis ir siūlomomis inovacijomis.

„Lietuvai tai galimybių metai. Yra galimybė skolintis, yra žemų palūkanų aplinka, yra ES iniciatyvos, tam skirti fondai“, – vardijo K. Tamoševičienė ir pripažino, kad ir kitais metais būtent pandemija vis dar išliks didžiausia grėsme.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius kalbėjo apie ekonomikos gaivinimą ir pripažino, kad krizė labai netolygi ir kur kas skausmingesnė Europos Pietums, todėl ir atsigavimas po krizės nebus tolygus. Baltijos šalis jis įvardijo esančias sėkmės zonoje, tad jos gali pasinaudoti galimybėmis iš duobės išbristi greičiau, ir patarė investuoti ES pinigus į ateitį, o ne tik į krizės pasekmes.

A. Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad iki šiol Europa niekad nebuvo suderėjusi tokio didelio paketo  ateinantiems septyneriems metams (1,8 trilijono eurų Europos ekonomikos gaivinimui), skeptikams parodyta, kad ES krizės akivaizdoje nesugriuvo, o išėjimas iš krizės irgi matomas tik per ES. Niekad, pasak jo, ir tokio modernaus biudžeto (50 proc. visų biudžeto lėšų skirta modernizacijai ar, kitaip tariant, ateities ekonomikai) nėra buvę ES istorijoje ir tai sudaro galimybę iš krizės išeiti daug stipresniems.

„Skaitmenizacijoje irgi yra be galo daug darbų, ne tik stiprinti kibernetinį saugumą, bet ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas“, – pabrėžė A. Pranckevičius, pridūręs, kad neturint šių įgūdžių tiesiog nebus galimybių naudotis skaitmeninės Europos galimybėmis.

„Tam, kad laimėtume šį krepšinio mačą, reikalinga gera komanda, reikalingas kalbėjimasis tarpusavy ne tik Vyriausybės, bet ir Vyriausybių bendravimas ir kontaktas, dialogas su socialiniais partneriais, darbdaviais, profsąjungomis, ekspertais, nes tai istorinė galimybė, tai labai svarbus šansas Lietuvai ir, manau, negalime jo švaistyti“, – pabrėžė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, kalbėdamas apie nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kur net 37 proc. lėšų numatyta žaliosioms investicijoms.

Asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas savo pranešime taip pat daugiausiai dėmesio skyrė inovacijoms, o ir ateityje jis prognozuoja būtent bekontaktį ryšį, prie to reikės prisitaikyti.

„Kas greičiau, inovatyviau prisitaikys <...>, kas veiks greitai, pakankamai drąsiai ir inovatyviai, turės šansus ne tik bijoti, bet klestėti“, – teigė pranešėjas.

Virtualiai vykusio renginio kulminacija – jau 15-ąjį kartą teikiami „Metų žvilgsnio“ apdovanojimai įmonėms, verslo žmonėms. Tarp dešimties apdovanotųjų – ir UAB „Bakūžė“, gaminanti skydinius namus su putplasčio užpildu. Bendrovei nominacija skirta už verslo bendruomenės telkimą. „Bakūžės“ vadovas Vaidas Markevičius dėkojo už įvertinimą, sveikinimus ir verslininkams linkėjo būti energingiems, kūrybingiems bei nenustoti tobulėti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.