UAB „Šakių vandenys“ praėjusią savaitę prašė rajono tarybos narių leisti persiskirstyti lėšas bendrovės viduje, nes kai kurioms patirtoms sąnaudoms panaudota daugiau pinigų negu buvo nusimačiusi pernai. Kai kurios šios bendrovės suteiktos paslaugos vis dar nėra apmokestinamos – tarybos nariai kėlė opų klausimą dėl mokesčio už lietaus ir paviršinių nuotekų tvarkymą įvedimo.  

Ūkio ir verslo komitetas šiam klausimui skyrė itin daug dėmesio, bandydamas rasti su bendrovės direktoriumi Kęstučiu Vilkausku susitarimą, kaip įvesti už šių nuotekų tvarkymą mokestį verslui, kad šis nesipriešintų, o mokesčio tarifas būtų realus. Šiuo metu rajono taryba yra patvirtinusi patį tarifą (26 ct už kub. m), bet nėra pasitvirtinusi tvarkos, kaip tas mokestis turi būti taikomas, nes tam pasipriešino verslo bendruomenė. Komiteto pirmininkas Vilhelm Haase pasiteiravo K. Vilkausko, kas daroma šiuo klausimu, nes, turimais duomenimis, tokių paviršinių nuotekų tinklų bendrovė turi 38 km, o komiteto pirmininkas norėjo sužinoti, kiek sudaryta su verslo objektais sutarčių, pagal kurias šie apmokėtų bendrovei už tų tinklų priežiūrą, tvarkymą. Direktorius tąkart tarybos nariams atsakė, kad sutarčių nėra sudaryta, o inventorizuotų tinklų bendrovė turi „šiek tiek virš 30 km“. Jau keletą metų su verslo atstovais nebuvo rastas joks bendras kompromisas, kalbant apie šį tarifą, o verslo atstovai sakydavo, kad tai „nerealus mokestis, didžiausias Lietuvoje, nuleistas iš lubų“ ir t.t. Todėl, pasak K. Vilkausko, šiandien situacija taip ir liko tokia, kokia yra dabar.

Ūkio ir verslo komiteto narys Artūras Varankevičius sako labai gerai atsimenantis, kaip buvo diskutuota apie šį mokestį su tais pačiais verslininkais, kada jis dar jiems pats atstovavo ir jau tąkart sakė tarybos nariams, kad šis mokesčio tarifas nėra pagrįstas kaštų ir pajamų analize.

„Mes vienaip ar kitaip turim apmokėti už tas paslaugas – jeigu nemoka verslas tiesiogiai, tada apmokama per biudžetą. Reikia bendrovės vadovui su verslo įstaigomis ir pasidaryti normalią kainodarą, nes kainodara ir buvo esmė, kodėl verslas priešinosi“, – kalbėjo A. Varankevičius.

Anot kito šio komiteto nario Valdo Stankūno, kai buvo diskutuojama šiuo klausimu anksčiau, o jis pats buvo Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas, nepasitenkinimą kėlė ir tai, kad Šakiai neturi meteorologijos stoties, imami duomenys iš kitur (Kybartų ar kito miestelio), jie nėra tikslūs, o tai irgi buvo vienas iš prieštaraujančios pusės svarių argumentų.

„Oficialios vietos, iš kur imami duomenys dėl kritulių, yra nustatytos Valstybės ir mes čia nieko nepakeisim. Dėl šio klausimo pagrindinis ginčas, dėl ko anksčiau priešinosi verslas, buvo paties įkainio buvimas – bet koks naujas mokestis sutinkamas priešiškai. Šiandien, jeigu užsikemša tie tinklai, juos vis tiek prižiūri ši įmonė, važiuoja, tvarko, jiems tai yra išlaidos. Dėl kainos galima ginčytis, bet šiandien yra paduota Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pagal turimą tinklų plotą apskaičiuoti kainą. Jeigu šioje eilutėje bus nurodoma, kad bendrovė ne tik patiria išlaidų, bet ir gauna pinigų už tai, galima kas metai tą koreguoti, tikslinti“, – situaciją komentavo savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis.

V. Haase papildė, kad sunku derėtis dėl kainos (tarifo), jeigu nėra suinventorizuoti paviršinių nuotekų tinklai. Be to, pasak komiteto pirmininko, reikia žinoti, kokios lėšos reikalingos tų tinklų suinventorizavimui, o tada bus galima kalbėtis apie kainos derinimą su verslininkais.

K. Vilkauskas sako, kad verslininkai mokės ne nuo inventorizuotų tinklų kiekio, kurį turės įmonė, kai ji susiinventorizuos visus tinklus, o nuo to paviršiaus, kuriame susikaupia jų nuosavybės teise valdomose teritorijose vanduo. Anot direktoriaus, tikėtina, kad, įmonei inventorizavus visus paviršinių nuotekų tinklus ir teikiant skaičiuoti kainą, tarifas tik didės, nes didės ir jų nusidėvėjimo kaštai.

Pasak A. Varankevičiaus, iš tiesų neaišku, ar tinklų inventorizavimas padėtų sumažinti tarifo dydį, tačiau jis puikiai prisimena, kai atstovavo verslo interesams anksčiau, kad kaina verslininkams atrodė nepagrįsta.

„Mums reikia rasti gerą kainodaros metodiką, nes jau diskutuojam apie tai du metus, o rezultato nėra. Gal sudarykim darbo grupę, kuri parengtų metodiką, kaip tinkamai nustatyti tą kainą. Be to, ar nepažeidžiamas čia lygiateisiškumo principas, kada už paslaugą turi mokėti tik verslas, o kiti gyventojai nemoka šio mokesčio?“ – klausė A. Varankevičius.

Tačiau, anot A. Šlėderio, apie kainodarą diskutuoti nėra prasmės, nes kainą nustato VERT.

Pasak K. Vilkausko, vandentvarkos įmonių teikiamų paslaugų kainos yra grindžiamos būtinosiomis sąnaudomis, o įmonė tas sąnaudas jau mažina pagal galimybes.

„Nuo tos srities nuimame darbuotojų, perkeliama kitur. Yra tik viena viltis: kai kitiems metams VERT perskaičiuos kainas, už šią paslaugą tarifas sumažės vien todėl, kad mums pavyko sumažinti sąnaudas, kurias mes patiriame suteikdami šią paslaugą, o diskusijos su verslu šiuo klausimu nieko neduos, nes kainą nustato VERT pagal tam tikrą metodiką“, – aiškino K. Vilkauskas.

Anot direktoriaus, lygiateisiškumo principas šiuo klausimu taip pat nėra pažeidžiamas: kad apmokestinamas tik verslas, o gyventojams neva nereikia mokėti, tai nėra tiesa, nes gyventojai šį mokestį sumoka per biudžetą, be to, taip yra visoje Lietuvoje. Visa bėda, pasak K. Vilkausko, kad tų tinklų Šakių rajonas turi labai daug.

„Mes stovime trečioje vietoje po didžiųjų miestų pagal plotą, todėl didelės sumos čia ir gaunasi, bet mes viską darėme, kad sumažintume kaštus aptarnaujant tuos tinklus, o perskaičiuojant kainą tai labai svarbu“, – patvirtino UAB „Šakių vandenys“ direktorius.

Pasak direktoriaus, dabar įmonė teiks VERT perskaičiuot kainas 2021m., tad reikia laukti, kol tai bus padaryta.