Vandenų įmonė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – ką tik pabaigusi įgyvendinti projekto darbus, negali leisti gyventojams jungtis prie naujai įrengtų centralizuotų nuotekų tinklų. Komunikacijos yra, bet jomis naudotis gyventojai negali. Kas stabdo šį procesą?

Apie tai, kas stabdo ir neleidžia prijungti gyventojų prie tinklų, dalijosi pats UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas. Direktorius atviras – realiai darbai baigti, iki gyventojų atvesti centralizuoti nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, tačiau jungtis žmonėms prie jų negalima. Tiesa, tai liečia tik keletą Šakių miesto gatvių (Gėlių, Šešupės ir Kęstučio), kur įrengta centralizuota nuotekų sistema, ir Striūpų gatvę, į kurią gyventojams galų gale atvestas geriamasis vanduo. Pasak direktoriaus, gyventojams negalima jungtis prie naujų tinklų dėl to, jog dar nesutvarkyti ir neperduoti projekto užsakovei iš rangovų UAB „Terebro“ dokumentai.

„Situacija čia labai rimta – šis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, tad jeigu laiku nebus sutvarkyti dokumentai, tai nebus gaunama finansavimo. Pajungti mes gyventojus tai greitai galėtume, bet jeigu mus patikrins, tada grės sankcijos ir negausime pinigų“, – sako direktorius K. Vilkauskas.

Tiesa, direktorius pamini, jog kai kurie Striūpų gatvės gyventojai jau prisijungę vandenį, tačiau prie nuotekų kitose gatvėse prisijungti negalima, kol rangovas nepriduos reikiamų siurblinės dokumentų.

UAB „Šakių vandenys“ įgyvendinto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šakių rajone“ vertė beveik 2 mln. eurų, iš kurių trys dalys šios sumos skiriama iš Europos Sąjungos fondų ir tik viena dalimi prisidėti turi vandenų įmonė. Tiesa, šis projektas apėmė ne tik Šakių miestą, bet ir kitas rajono vietoves, tačiau UAB „Terebro“ dirbo tik Plokščiuose, Lukšiuose ir Šakiuose. Plokščiuose darbai baigti dar užpernai, o Lukšiuose, kur buvo daroma nuotekų tinklų rekonstrukcija, įmonė darbus vėlavo priduoti 163 dienas, todėl, pasak K. Vilkausko, dabar šiai įmonei išrašyta sąskaita ir už Lukšius priskaičiuota 10 tūkst. eurų delspinigių.

„Kalbėjau ir su kitų savivaldybių vandenų įmonių atstovais, kitur irgi ta pati situacija – jeigu darbus dar kaip nors padaro, tai su dokumentais visai bloga situacija, neperduoda, nes neatsiskaito su tiekėjais, o tie nieko neduoda, kol su jais neatsiskaito rangovas. Užburtas ratas“, – aiškino direktorius.

Po poros dienų K. Vilkauskas patikino, kad rangovų įmonė po truputį atsiunčia, perduoda kai kuriuos dokumentus ir tikisi, kad netrukus „ledai pajudės“.

Tačiau UAB „Šakių vandenys“ direktorius sako, jog prasidėjus metams yra ir kuo pasidžiaugti. K. Vilkauskas pasidalino informacija, jog gruodžio mėnesį su įmone už parduotą vandenį atsiskaitė net 90 proc. vartotojų, o tai 7 proc. daugiau nei užpernai. Taip pat direktorius džiaugiasi, jog įmonei mažiau atsieis gamtos išteklių mokestis, kurio vidutiniškai už metus sumoka apie 40 tūkst. eurų, nes, lyginant su užpraeitais metais, pernai buvo iš žemės gelmių pakelta 73 tūkst. kub. m mažiau vandens. Gamtos išteklių mokestis yra skaičiuojamas dviem tarifais – 0,03 ct mokama už gyventojams patiektą vandenį, o 0,10 ct už patiektą vandenį juridiniams asmenims. Įmonės vadovas sako, jog pernai buvo parduota 8 tūkst. kub. m mažiau geriamojo vandens nei užpernai – pernai parduota 638 tūkst. 500 kub. m vandens.

Direktorius apgailestauja, jog Aplinkos ministerija kol kas laikosi nuomonės, kad kaimo vietovėse nuotekas reikia tvarkyti decentralizuotai, o tai reiškia, kad artimiausiu metu investicijų šiai sričiai nenusimato.

„Jie kol kas laikosi nuomonės, kad gyventojai turi patys pasirūpinti nuotekomis kaimiškose teritorijose. Bet kaip bus, kai baigsis šis finansavimo etapas (2023 m.), toliau – nėra aišku. Lietuvai gresia didžiulės sankcijos dėl nuotekų tvarkymo, todėl nieko nuostabaus, kad dabar tvyro įtampa“, –aiškino situaciją K. Vilkauskas.

Pasak direktoriaus, ministerija grūmoja ir vandenų įmonėms, tarp jų ir mūsų rajono, jog iki 2023m. reikia prijungti visus vartotojus, kur jau per ankstesnius projektus yra suvedžioti centralizuoti nuotekų tinklai, kitaip bus baudos. Ano K. Vilkausko, šiuo metu ministerija prašo ir UAB „Šakių vandenys“ pasiaiškinti, kas yra padaryta po 2016m., kad vartotojai, kurie vis dar neprisijungė prie nuotekų tinklų, būtų prijungti. Anot K. Vilkausko, Šakių rajone 97 proc. vartotojų yra prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, o prie vandens – 98 proc. vartotojų, tad tokie rezultatai yra, palyginus su kitais regionais, geri ir atitinka ministerijos reikalavimus. Tačiau ministerija pareikalavusi paaiškinti priežastis, kodėl ne visi vartotojai yra prijungti. Pasak direktoriaus, buvo 13 būstų, kurie priklauso savivaldybei (socialiniai būstai) ir dar vienas būstas, kuriam buvo leista už prisijungimą išsimokėti dalimis, tad užtruko pats prisijungimo procesas. K. Vilkauskas sako, jog ir aplinkosaugininkai darė patikrinimus  bei surašė du aktus tiems gyventojams, kurie turėjo jau būti prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, bet to nebuvo padarę. Anot direktoriaus, šiuo klausimu įmonės padėtis yra gana nebloga.