UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Raimondas Rauckis sako, jog pirmos instancijos teismas nieko neįpareigojo kompensuoti jų įmonės patirtas išlaidas, kurios atsirado ruošiant dviejų miesto daugiabučių renovacijos projektus. D. Pavalkio nuotr.
Abu namai buvo pasiryžę žengti į renovacijos procesą, o Draugystės tako 4-uoju numeriu pažymėtam namui teliko tik surasti rangovą. Abu namus iki renovacijos proceso atvedė ir viską ruošė savivaldybei priklausanti UAB „Šakių komunalinis ūkis“ (dabar sujungta su kita įmone ir vadinama UAB „Šakių šilumos tinklai“). Tačiau prieš pat renovacijos darbų vykdymą abiejų namų gyventojai sugalvojo pakeisti renovacijos administratorių ir šią funkciją patikėti kitai įmonei – UAB „Mano būstas Dainava“, kurią dabar šakiečiai žino pavadinimu „Mano būstas“. Savivaldybės įmonė įvardijo, kad kito administratoriaus pasirinkimo faktas nebuvo skaidrus – vyko nesilaikant visų teisės aktų, be to, įmonė patyrė išlaidų, kol parengė abiejų daugiabučių namų dokumentaciją ir kt. procedūras renovacijai, tad tuo motyvuodama neperdavė naujiems administratoriams reikiamos dokumentacijos ir renovacijos vykdyti tiesiog nebuvo įmanoma. Toks tampymasis tarp administratorių truko iki tol, kol pernai liepos mėnesį UAB „Mano Būstas Dainava“ padavė konkurentus į teismą.
Šių metų pradžioje pirmos instancijos teismas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose paskelbė šioje kovoje nuosprendį, kuris palankus ieškovui, t.y. UAB „Nemuno būstas Dainava“, tačiau, regis, šis nuosprendis dar nėra galutinis – UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Raimondas Rauckis patikino tarybos narius, jog žadama jį skųsti aukštesnės instancijos teismui, nes tame teismo nuosprendyje nieko nepasakyta apie tai, kaip jų įmonei bus kompensuota už jau atliktus darbus. Anot direktoriaus, Draugystės tako 4-ojo namo jau atlikta ir projekto ekspertizė, teliko tik gauti statybos leidimą ir ieškoti rangovų, o dabar to daryti negalima, nes namo gyventojai nesirašo pavedimo sutarties.
„Norėtųsi, kad teismas suprastų, jog metus laiko atidirbę su projektu, išeina taip, kad jį tiesiog perleidžiame kažkam kitam, be jokio kompensavimo. Juk pradžioje mes negauname pinigų už darbus, kol paruošiame visus administracinius dalykus. Konkurentai nenorėjo tartis gražiuoju, todėl teko eiti į teismą. Reikia, kad kažkas kompensuotų mūsų patirtas išlaidas“, – sako R. Rauckis.
Anot direktoriaus, pirmos instancijos teismas nieko nepasisakė apie patirtas įmonės išlaidas – kas ir kaip jas turėtų kompensuoti, todėl žadama šį sprendimą skųsti ir tartis su gyventojais: jeigu jie kompensuos patirtas išlaidas, tada visas ginčas užsibaigs.
Rajono meras Edgaras Pilypaitis sako, jog būtų keista, kad įmonė, patyrusi išlaidų, negalėtų atgauti pinigų dėl to, jog gyventojai sugalvojo pakeisti renovacijos administratorių. Be to, anot mero, pirmos instancijos teismas dar nėra galutinė instancija, nes, kaip praktika rodo, aukštesnės instancijos teismai priima visai kitokius sprendimus, o savivaldybė, kaip bendrovės steigėja, turėtų teisę paklausti ir pačios įmonės, kodėl ji nesugeba išsireikalauti pinigų už patirtas išlaidas.
Pasak Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo Arvydo Šlėderio, didžiausia bėda čia ta, kad konkurentų įmonė nesilaiko tvarkų ir, gyventojams keičiant administratorių, įvelia juos į nemalonumas. Paprastai sakant, į susirinkimus su gyventojais yra nekviečiamas administruojančios įmonės atstovas, o gyventojams nesuteikiama visa informacija, taip jie, nežinodami visos tiesos, būna suklaidinti, o galiausiai ginčus, kaip rodo praktika, tenka spręsti teismuose.