Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), į nuotolinę konferenciją „Tvarus žemės ūkis XVIII Vyriausybės programoje“ pakvietusi ūkininkus, gamybininkus, politikus, mokslininkus, siūlė padiskutuoti apie tai, kaip žemės ūkiui išgyventi, kai jam keliami vis didesni reikalavimai.

Konferenciją pradėjęs LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis sakė tikįs, kad gerovės valstybę kuriame darbu, ne pašalpomis. Žemdirbiai diskusijoje kalbėjo apie tai, kas labiausiai trukdo tvarios veiklos plėtrai ir ateities planavimui. LŽŪBA prezidentas tiesiog kvietė liautis priešinti kaimą su miestu. Anot P. Puskunigio, dabar tarsi nematoma, kad jie yra pažangūs, pagrindiniai žaliavos perdirbamajai pramonei tiekėjai, mokesčių valstybei mokėtojai, darbo vietų kaime kūrėjai, jo žodžiais, – ten, kur stiprūs ūkiai, ir kaimas gyvybingas. Anot LŽŪBA prezidento, bendrovės dirba pažangiai, turi sukaupusios ir intelektinį kapitalą, plėtoja tausojančią žemdirbystę bei eina tvaraus žemės ūkio link.

 

„Skaudu girdėti, kad didelis ūkis ar bendrovė – blogybė. Visų pirma tai pažeminimas, mes niekada neignoravome kitų. Didelę neteisybę pajutome pandemijos nuostolių kompensavimo taisyklėse dėl išmokų lubų stambiems ūkiams. Ūkis turi būti vertinamas ne pagal dydį, o efektyvumą, įdarbintų žmonių kiekį, sumokėtus mokesčius, naudą šaliai“, – kalbėjo LŽŪBA prezidentas ir pabrėžė, kad gyvulininkystės sektorius traukiasi, sprendimus negaminti pieno priima ir dideli ūkiai.

Anot P. Puskunigio, nueinančios valdžios priimtos mėšlo ir srutų tvarkymo taisyklės paliko „dovanėlę“ naujai valdžiai ir ūkininkams. Aplinkosauginiai reikalavimai griežtinami pagal europinius reikalavimus, tačiau žemdirbiai tvirtina, kad reikalavimai nelogiški ir pertekliniai, priimti skubotai, apeinant numatytas procedūras. Pasak LŽŪBA prezidento, naujieji apribojimai (draudimas žiemą lauke rietuvėse laikyti mėšlą) ypač apsunkins smulkiųjų ir vidutinių ūkių veiklą.

Kitas skausmingas žemdirbiams klausimas – rinkliavos už komunalines atliekas. Įsigalėjusi praktika jas taikyti nuo valdomų pastatų ploto, net jeigu tie pastatai yra ūkiniai. Diskusijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažįsta, kad žemės ūkyje tikrai nesusidaro perteklinių komunalinių atliekų, ūkiai neturėtų būti apkraunami dideliais mokesčiais. Anot jo, šiuo metu savivaldybių tarybos turi teisę pasirinkti, kokią metodiką taikyti savo savivaldybės teritorijoje.  Aplinkos ministras patikino, kad šie metai yra paskutiniai, kai galvos skausmą kelia panaudotos šienainio pakavimo medžiagos tvarkymas. Tvarka bus peržiūrėta.

„Kylantys reikalavimai rodo, kad kaip niekada reikia mūsų visų vienybės, problemos pačios neišsispręs. Mūsų gamyba labai reikalinga, privalome aprūpinti šalį maistu, ne mažiau rūpi, ir kokį žemės ūkį paliksime ateinančioms kartoms“, – reziumavo diskusiją P. Puskunigis vildamasis, kad sprendimai nesupriešins didelių su mažais, miesto su kaimu, nes dabar vieni kitiems yra labai reikalingi.

„Draugo“ inf.